Kodėl Kristus vadinamas mesiju?

[Nežinukas]

Dar kartą klausiu, ką keičia tai, kad ta žydų šeima (čia turiu minty tą šeimą, kurioje buvo apsistojęs Paulius, kaip mokantis bendrą palapinių gamybos amatą), kuri (kartu su daugeliu kitų) buvo išvaryta iš Romos dėl kilusių kivirčų dėl Jėzaus asmens ir mesijiškumo, nebuvo Jėzaus iš Nazareto šalininkais?

Krikščioniškos fantazijos!

Ir aš turiu savo nuomonę!

 

 

 

 

O kai krikščionys tarpusavyje ginčijosi „dėl Jėzaus asmens ir mesijiškumo“ ciesorius taip supyko, kad juos net iš Romos išvarė.

Nežinukas klysta. Tai ne Krikščioniškos fantazijos, nes tai tikras cirkas ir pasityčiojimas iš visko, kas dar galėtų būti šventa...

Dar kartą atsakau:

Paulius apsistojo iš Romos išvaryto Akvilo šeimoje ne dėl bendro tikėjimo, bet vien todėl, kad mokėjo bendrą amatą. Lukas aprašydamas šį epizodą, jokiu būdu nebūtų nutylėjęs tokį svarbų bendrumą, bendrumą su Jėzaus pasekėjais, kurį tariamai norėjo atstovauti ir Saulius. Toks bendrumas Sauliaus populizmui būtų buvęs neįkainojama dovana.

Luko liudijimas dar kartą pabrėžtinai parodo, jog iš Romos išvaryti žydai, nors ir buvo maištininko Kristaus pasekėjai (krikščionys), tie krikščionys neturėjo nieko bendro su Jėzumi iš Nazareto, nieko bendro neturėjo ir su Pauliumi.

Išvaryti buvo visi žydai, kurie kėlė kivirčus Romoje. Jie nebuvo kurstomi jokio asmens vardu Kristus, bet buvo susiginčiję dėl Jėzaus iš Nazareto (dar vadinamo Christos) asmenybės ir mesijiškumo.

Krikščioniškos fantazijos!

Akivaizdu, kad Kristus anuomet buvo žinomas kaip maištininkas bei triukšmadarys. Sventonius sako vienareikšmiškai, kad Klaudijus išvarė iš Romos konkretaus asmens, "kurstomus Chrestaus" žydus... Tas „Chrestus“ apie kurį kalba Sventonius, tai graikiškasis „Christos“, perteikus graikiškus garsus į šnekamąją lotynų kalbą. Tai tas pats lietuviškasis Kristus, kuriam meldžiasi Lietuvos krikščionys.

Mėginti teigti, kad prisikėlęs Jėzus Nazarietis apie 41. m. e. metus buvo žinomas Antiochijoje kaip triukšmadarys arba dvidešimt metų po nukryžiavimo, pasivadinęs kokiu tai Kristumi Romoje ėmė kelti sąmyšius – yra visiškas absurdas!

Papildymas. Lotyniškame tekste tiesiog akivaizdu, kad kalbama apie konkretų asmenį: „Iudaeos impulsore Chresto assidue tumultuantis Roma expulit.“ „Vita Claudii“ 25,4; Šis liudijimas yra tikrai patikimas, nes kalbama ne apie krikščionis, o apie ciesorių Klaudijų. Krikščionys čia minimi vien prabėgomis, paeiliui vardinant ir kitus Klaudijaus nuopelnus.

Na, kas dabar man bus už tai, kad perpratau Pauliaus melą?

[Augustas]

Akivaizdu, kad Kristus anuomet buvo žinomas kaip maištininkas bei triukšmadarys. Sventonius sako vienareikšmiškai, kad Klaudijus išvarė iš Romos konkretaus asmens, "kurstomus Chrestaus" žydus... Tas „Chrestus“ apie kurį kalba Sventonius, tai graikiškasis „Christos“, perteikus graikiškus garsus į šnekamąją lotynų kalbą. Tai tas pats lietuviškasis Kristus, kuriam meldžiasi Lietuvos krikščionys.

Taip, Nežinuk, Tamsta čia visiškai teisingai pastebėjo.

Mėginti teigti, kad prisikėlęs Jėzus Nazarietis apie 41. m. e. metus buvo žinomas Antiochijoje kaip triukšmadarys arba dvidešimt metų po nukryžiavimo, pasivadinęs kokiu tai Kristumi Romoje ėmė kelti sąmyšius – yra visiškas absurdas!

Papildymas. Lotyniškame tekste tiesiog akivaizdu, kad kalbama apie konkretų asmenį: „Iudaeos impulsore Chresto assidue tumultuantis Roma expulit.“ „Vita Claudii“ 25,4; Šis liudijimas yra tikrai patikimas, nes kalbama ne apie krikščionis, o apie ciesorių Klaudijų. Krikščionys čia minimi vien prabėgomis, paeiliui vardinant ir kitus Klaudijaus nuopelnus.

Taip, Nežinuk, su šituo Tamstos papildymu sutinku irgi.

Na, kas dabar man bus už tai, kad perpratau Pauliaus melą?

Na, pirmiausia, jokio Pauliaus melo nebuvo. Tad Tamstai nieko už tai nebus, nes Tamsta, Nežinuk, atskleidė ne melą, o tiesą.

[Nežinukas]

Mėginti teigti, kad prisikėlęs Jėzus Nazarietis apie 41. m. e. metus buvo žinomas Antiochijoje kaip triukšmadarys arba dvidešimt metų po nukryžiavimo, pasivadinęs kokiu tai Kristumi Romoje ėmė kelti sąmyšius – yra visiškas absurdas!

Papildymas. Lotyniškame tekste tiesiog akivaizdu, kad kalbama apie konkretų asmenį: „Iudaeos impulsore Chresto assidue tumultuantis Roma expulit.“ „Vita Claudii“ 25,4; Šis liudijimas yra tikrai patikimas, nes kalbama ne apie krikščionis, o apie ciesorių Klaudijų. Krikščionys čia minimi vien prabėgomis, paeiliui vardinant ir kitus Klaudijaus nuopelnus.

Taip, Nežinuk, su šituo Tamstos papildymu sutinku irgi.

Ir tuo pagrindu daroma išvada:

...jokio Pauliaus melo nebuvo. Tad Tamstai nieko už tai nebus, nes Tamsta, Nežinuk, atskleidė ne melą, o tiesą.

Mėginant diskutuoti su krikščioniais dažniausiai susidaro įspūdis (tikrai be jokio išankstinio nusistatymo), kad mėginu prašnekinti psichinius ligonius... Nors kitą vertus, pilnai įmanoma, kad visi krikščionys yra apsėsti Pauliaus satanizmo!

[Augustas]

Mėginant diskutuoti su krikščioniais dažniausiai susidaro įspūdis (tikrai be jokio išankstinio nusistatymo), kad mėginu prašnekinti psichinius ligonius...

Na, o man kažkodėl toks pat įspūdis susidaro, kai diskutuoju su Keistuoliu. Tas Keistuolis kartais irgi prirašo sunkiai man suprantamų dalykų, jog atrodo tikrai pamišęs vyras.
Tai va Tamstai ir prašom, Nežinuk, - jei mėginu kalbėtis su Keistuoliu jam suprantama kalba, tai jau ir Tamstai pradeda atrodyti, kad ir aš pamišęs.

[Keistuolis]

Akivaizdu, kad Kristus anuomet buvo žinomas kaip maištininkas bei triukšmadarys. Sventonius sako vienareikšmiškai, kad Klaudijus išvarė iš Romos konkretaus asmens, "kurstomus Chrestaus" žydus... Tas „Chrestus“ apie kurį kalba Sventonius, tai graikiškasis „Christos“, perteikus graikiškus garsus į šnekamąją lotynų kalbą. Tai tas pats lietuviškasis Kristus, kuriam meldžiasi Lietuvos krikščionys.

Taip, Nežinuk, Tamsta čia visiškai teisingai pastebėjo.

Pala, pala. Tai tamsta pripažįsti, kad krikščionys meldžiasi ne Jėzui Nazariečiui, bet kokiam tai supuvusiam maištininkui Kristui?

[Augustas]

Akivaizdu, kad Kristus anuomet buvo žinomas kaip maištininkas bei triukšmadarys. Sventonius sako vienareikšmiškai, kad Klaudijus išvarė iš Romos konkretaus asmens, "kurstomus Chrestaus" žydus... Tas „Chrestus“ apie kurį kalba Sventonius, tai graikiškasis „Christos“, perteikus graikiškus garsus į šnekamąją lotynų kalbą. Tai tas pats lietuviškasis Kristus, kuriam meldžiasi Lietuvos krikščionys.

Taip, Nežinuk, Tamsta čia visiškai teisingai pastebėjo.

Pala, pala. Tai tamsta pripažįsti, kad krikščionys meldžiasi ne Jėzui Nazariečiui, bet kokiam tai supuvusiam maištininkui Kristui?

Tai Jėzus Nazarietis (kitaip dar vadinamas Christos) ir buvo laikomas maištininku, jei dar Tamsta, Keistuoli, to nesuprato. O tai už ką Jis buvo nukryžiuotas, jei ne už maištavimą?

[Nežinukas]

Akivaizdu, kad Kristus anuomet buvo žinomas kaip maištininkas bei triukšmadarys. Sventonius sako vienareikšmiškai, kad Klaudijus išvarė iš Romos konkretaus asmens, "kurstomus Chrestaus" žydus... Tas „Chrestus“ apie kurį kalba Sventonius, tai graikiškasis „Christos“, perteikus graikiškus garsus į šnekamąją lotynų kalbą. Tai tas pats lietuviškasis Kristus, kuriam meldžiasi Lietuvos krikščionys.

Taip, Nežinuk, Tamsta čia visiškai teisingai pastebėjo.

Pala, pala. Tai tamsta pripažįsti, kad krikščionys meldžiasi ne Jėzui Nazariečiui, bet kokiam tai supuvusiam maištininkui Kristui?

Tai Jėzus Nazarietis (kitaip dar vadinamas Christos) ir buvo laikomas maištininku, jei dar Tamsta, Keistuoli, to nesuprato. O tai už ką Jis buvo nukryžiuotas, jei ne už maištavimą?

Aga! Jėzus Nazarietis 31. metais buvo nukryžiuotas už tai, kad Kristus 50. metais kėlė sąmyšius Romoje.

Logiška! Net genialu!

[Keistuolis]

O tai už ką Jis buvo nukryžiuotas, jei ne už maištavimą?

Štai ką sako apaštalas Jonas, kas gi pasmerkė Jėzų (užsakė nužudymą!): „Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų. Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą“. Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“. (Jn. 11, 47-55) Kaip matai, Jėzus buvo nužudytas siekiant neprarasti valdžią, o ne už maištą.

Atkurtą iš Pauliaus išdarkytos Markaus Evangelijos tekstą apie Jėzaus nužudymą rasite čia:

http://www.elmarkt.de/pasiskaitymui/pilotas.html

.

[Nežinukas]

O tai už ką Jis buvo nukryžiuotas, jei ne už maištavimą?

Fantastika tie krikščionys. Kol ką ne sumeluoja, tiesiog užmigti negali...

Jėzus Nazarietis niekada nebuvo maištininkas, kaip teigia melagei krikščionys!

Jėzus Nazarietis štai ką sakė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui. Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.

Jokio maišto! Ir aplinkiniai labai Juo stebėjosi, nes paskelbti Jėzų maištininku jie nebesugebėjo…

Ir aš stebiuosi krikščioniais,

žavu, kaip stropiai krikščionys veržiasi, savo pačių sukurtan pragaran...

[nantas]

O tai už ką Jis buvo nukryžiuotas, jei ne už maištavimą?

Fantastika tie krikščionys. Kol ką ne sumeluoja, tiesiog užmigti negali... ratlankiu aksesuarai

Jėzus Nazarietis niekada nebuvo maištininkas, kaip teigia melagei krikščionys!

Jėzus Nazarietis štai ką sakė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui. Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.

Jokio maišto! Ir aplinkiniai labai Juo stebėjosi, nes paskelbti Jėzų maištininku jie nebesugebėjo…

Ir aš stebiuosi krikščioniais,

žavu, kaip stropiai krikščionys veržiasi, savo pačių sukurtan pragaran...

Hmm.. šiaip sakyti, kad "krikščionys" kažką sako, tai maždaug teigti, kad visi estai kažką teigia vieningai, arba kad visi šunys loja vienodai. Reikėtų suprasti, kad pati krikščionybė yra suskilusi į nemažai konfesijų ir net tose pačiose konfesijose yra labai skirtingų žmonių (kaip ir visur), kurie gali skirtingai išaiškinti vieną ar kitą Biblijos vietą.

Suprimityvinti viską iki vienos citatos irgi nėra labai jau išmintinga. Jeigu kalba eina apie katalikus, jie neteigia, kad Jėzus buvo maištininkas. Šiaip jau būtent priešingą faktą jie ir pabrėžia. Jis kovojo ne su Romos imperija ir jos okupacija (ko tikėjosi žydai, nes būtent tokio mesijo jie ir laukė - kuris išlaisvins žydų tautą iš okupacijos), o su nuodėme. Būtent todėl ir buvo nesuprastas tiek pačių žydų aukščiausių dvasininkų, kurie ir apskundė jį Romos vietininkui, tiek ir vietinių valdininkų, kuriems jis asociavosi su potencialiu maištu, o Romai to reikėjo mažiausiai.