Žodžiu Pirmoji Markaus Evangelija

Kas pasmerkė ir kas nužudė Jėzų..?

Navigation
Turino drobulė    Tai epizodas iš Evangelijos, kuris aiškiai atsako į klausimą, kas pasmerkė ir kas nužudė Jėzų.

Jėzus tikrai buvo paaukotas. Ir tikrai ne taip, kaip aiškina didžiausio Jėzaus priešo fariziejaus Paulius sadistinė teoriją, kad Jėzaus kraujoplūdžiu tariamai nuplaunama tariama „prigimtinė nuodėmė“.
   Jėzus buvo paaukotas taip, kaip aprašo apaštalas Jonas Evangelijoje (11,49-50): „Vienas iš jų Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas, jiems tarė: ‚Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums naudingiau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žlugtų’“. Žodžiu sprendimui nužudyti Jėzų, didžiausią įtaką padarė naudos kriterijus. Tai buvo svarbiausia aukštiesiems kunigams, seniūnams, rašto aiškintojams bei visai teismo tarybai.
   Čia pateikta ištrauka iš atstatomos pirmosios Markaus* Evangelijos, kuri visa (bet „užslėpta“), randama trijose Sinoptinėse Evaneljijose. Teksto atstatymui panaudoti Sinoptinių Evaneljijų sakiniai, juos sujungus logiškai sekant subepizodų turinį. Paskaitykite pateiktą epizodą ir patys spreskite ar Sinoptinės Evangelijos pavieniui, ar tekstus jungiant kartu pilniai perteikiamas pasakojimas, kas tikrai nutiko, kaip buvo nuspręsta Jėzų nužudyti.

Ištrauka iš pirmosios Markaus Evangelijos

   Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė Jėzų nužudyti. | Anksti ryte, vos padarę sprendimą, aukštieji kunigai, seniūnai ir rašto aiškintojai bei visa teismo taryba, surištą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui.
   Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: "Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius". | Pilotas jį paklausė: "Ar tu esi žydų karalius?" Jis atsakė: "Tu sakai". Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė. Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: "Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina." Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi.
   Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje, o valdytojas jį klausė: "Ar tu esi žydų karalius?" Jėzus atsakė: "Tu tai sakai". O aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas, jis visai neatsiliepė. Tuomet Pilotas tarė: "Ar negirdi, kaip jie tave skundžia?" Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją.
   Per šventes valdytojas paleisdavo miniai vieną kalinį, kurio jie norėdavo. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vadinamą Jėzumi Barabu. Kai susirinko minia, Pilotas paklausė: "Katrą norite, kad jums paleisčiau: Jėzų Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?" Mat jis žinojo, kad jie jį išdavė iš pavydo. Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: "Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau".
   Bet aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų nužudytų. Atsakydamas į tai valdytojas jų klausė: "Katrą norite, kad jums paleisčiau?" Jie atsakė: "Barabą!" Pilotas vėl klausė: "Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?" Jie visi rėkė: "Ant kryžiaus jį!" Bet jis tarė: "O ką gi pikta jis yra padaręs?" Bet tie dar garsiau šaukė: "Jis turi būti nukryžiuotas!"
   Bet Pilotas pasakė aukštiesiems kunigams ir miniai: "Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės". O Jie vis atkakliai tvirtino: "Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia". Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis.
   Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje. Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.
   Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį, pareiškė: "Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės. Taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu".
   Mat per šventes jis paleisdavo vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, susietas su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų. Susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo. Pilotas prabilo: "Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?" Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai jį buvo įskundę iš pavydo. Tačiau aukštieji kunigai sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą. Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: "O ką man daryti su žydų karaliumi?" Tie ėmė šaukti: "Ant kryžiaus jį!" Pilotas dar klausė: "O ką gi pikta jis yra padaręs?" Tuomet jie pradėjo dar garsiau rėkti: "Nukryžiuok jį!"
   Jie šaukė visi kartu: "Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!" O Barabas buvo už įvykusį maištą mieste ir žmogžudystę patekęs į kalėjimą. Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, bet jie nesiliovė šaukę: "Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!" Tada jis trečią kartą klausė: "O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu". Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų nukryžiuotas ir jų šauksmai vis stiprėjo. Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. Jis paleido jiems už maištą ir žmogžudystę įkalintąjį, kaip jie geidė, o Jėzų atidavė jų valiai.
   Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: "Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!" O visi žmonės šaukė: "Jo kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų!" Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
   Pilotas norėdamas patenkinti minią, paleido Barabą, o Jėzų leido nuplakdinti ir atidavė nukryžiuoti.

* Mes gi nevadiname Markų Aurelijų, Morkumi Arelijumi, kaip kokį morkų augintoją.
Taip, kaip tai daro Lietuvos krikščionys, kai jie mini evangelistą Markų.

Tekstas surinktas pagal šitą schemą:
Mt. 27,1; Mk. 15,1
Lk..23.1-2; Mk.15.2-5
Mt. 27, 11-14
Mt. 27, 15-19
Mt. 27, 20-23
Lk. 23,4-6
Lk. 23,7-12
Lk. 23,13-16
Mk. 15,6-14
Lk. 23,18-25
Mt. 27,24-26
Mk. 15,2-15

Fuss
Alle Rechte vorbehalten. ©1995-2017 Erwin Schneider 
Be atskiro autoriaus sutikimo, kategoriškai draudžiama platinti masinės informacijos priemonėmis.
Ohne schriftliche Genehmigung des Herausgebers ist es nicht gestattet der Artikel oder Teile daraus in irgendeiner Form zu vervielfältigen oder zu verbreiten. Dasselbe gilt für das Recht der öffentlichen Wiedergabe.