Erdvėlaikis yra nesąmonė

[Keistuolis]

BRT (Bendroji reliatyvumo teorija), mėgina aiškinti, kad egzistuoja erdvės ir laiko tarpusavio sąveika, kuri reiškiasi kokiais tais „erdvėlaikio“ iškreipimas ar fantastiniais „erdvėlaikio“ bangavimais. Tariamai galima išvesti erdvėlaikio vektorių ir taip aprašyti erdvės bei laiko sąveikas. Tokie pasisakymai turėtų priklausyti fantastikos sričiai, nes su moksliškumu tie pasisakymai neturi nieko bendro.

Paaiškinimą pradėsiu nuo to, kad laikas neturi jokios krypties. (Plačiau apie tai straipsnyje "Laiko esmė") Ir taip, „erdvėlaikis“ netenka svarbiausios koordinatės - laiko. Taip nebeįmanoma nusibrėžti trikampiuką, kur viena kraštinė galėtų reikšti laiką, kuo vadavosi Minkovskis, o vėliau Ainštein’as. To pasekoje Pitagoro nusakyti santykiai nebegalioja ir jokios „Minkovsko“ teorijos nebeturi galimybės egzistuoti.

Taigi, nėra praeities, nėra ir ateities! Nes tos sąvokos nusako ribotą objektų egzistavimą, kitų objektų atžvilgiu, ir ne daugiau. Jei imsime kaip pavyzdį vieną valandą, galime sakyti, jog nueiti į parduotuvę trunka lygiai tiek, kiek reikia žemei pasisukti 15 laipsnių saulės atžvilgiu. Kadangi būtent taip traktuojama valanda, arčiau žemės ašigalių ji yra žymiai trumpesnė, nei ties pusiaujo.

Visą tai, kas su juo dar gali nutikti, žmogus vadina ateitimi, o visa tai kas jau nutiko, vadina praeitimi. Bet nei ateitis, nei praeitis neturi nieko bendros su laiku. Klausimas: „kiek laiko aš dar gyvensiu“, reiškia vien klausimą, kiek kartų žemė apskries saulę, kol aš, kaip žmogus baigsiu savo buvimą žemėje. Ir tai neturi nieko bendro su laiku. Taip lyginima vien žmogaus buvimo trukmė, žemės apsisukimų aplink saulę atžvilgiu. Vadinasi, taip mėginama suvokti vieno vyksmo trukmę, lyginant su kitu vyksmu.

Aš manau, „Bendroji reliatyvumo teorija“ yra suokalbis prieš žmoniją, kuris siekia apriboti žmonių pažinimą.

[Keistuolis]

Jei mes imsime pagrindu, kad kalbant apie laiką, tikrumoje mes kalbame vien apie įvykių intensyvumą, kyla kitas klausimas: kaip reikia suprasti greitį?

Išeitų, kad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno mes nuvažiuojame maždaug per 15° žemės pasisukimo mūsų geometrinės padėties atžvilgiu. Sudėtingas greičio traktavimas, bet jis veda į kitą, kur kas rimtesnį klausimą: ką tikrumoje reiškia šviesos greitis? O tada, dar mažiau aišku, kodėl šviesos greitis galėtų būti tariamai maksimalus įmanomas greiti?

Žinoma turiu savo nuomonę tuo klausimu, bet man norisi žinoti, ar aptardamas čia tuos keliamus klausimus, nekalbėsiu aš pats su savimi.

[Snukis]

Kitur paaiškinau, kodėl šviesos greitis yra būtent toks ir ne kitoks - Maksvelo lygčių išdava rodanti, kad elektromagnetinių svyravimų sklidimo greitis priklauso tik nuo aplinkos elektromagnetinių savybių - el. ir magn. skvarbų. Taip pat paaiškinau kodėl šviesos geitis nėra greitis įprastas mechanikoje - sklidimas ir judėjimas yra skirtingi dalykai. Nėra nei vieno objekto neturinčio elektringų dalelių, o tai reiškia, kad galų gale kiekvieno objekto net mechanini greitį apriboja aplinkos elektromagnetinės savybės. Vadinamosios elektromagnetinės bangos turi palankiausias savybes pasiekti tų elektromagnetinių aplinkos parametrų apribotą greitį, todėl elektromagnetinės bangos sklinda greičiau nei bet koks kūnas galėtų judėti. Grubiai kalbant - pasiekti iš taško A tašką B. Greičio, o tuo pačiu ir laiko supratimas "Einšteino teorijoj" yra iškreiptas dėl kaip tik šito nesuvokimo. Kaip tai atsitiko? Davei gerą pavyzdį su skirtingais valandos ilgiais skirtingose platumose. Ta prasme 15 laipsnių lanko ilgis vienoj platumoj yra daugiau nei 15 laipsniu lanko ilgis kitoj platumoj. Anot Einšteino - tai tikrų tikriausias įrodymas, kad jis teisus. Situacija yra tokia: SRT ir BRT greitis c yra santykis ilgio ir laiko. Tas santykis turi išlikti visada pastovus, t.y. kiek susitrauks ilgis - tiek susitrauks ir laikas. Šita nesamonė dar vadinama "laiko SUSITRAUKIMU", o ne "laiko SULĖTĖJIMU". Sulėtėjimas būtų jei laikas ir ilgis pailgėtų-išsitemptų. Šitos taisyklės nesilaiko ne tik Einšteino pasekėjai, bet ir jis pats nė velnio jos nesilaikė, nes pats neuprato ką parašė (abejotina, kad jis tai sugalvojo - yra kupeta įrodymų, kad iki jo tai padarė Puankarė). Tarkim žymusis eksperimentas su pi-mezonais (pijonais). Neva normaliai pijonai gyvuoja kažkiek laiko ir per tą laiką nueina tam tikrą kelio ilgį. Neva pagreitinus pijonus, jie PER TĄ PATĮ LAIKĄ nueina ILGESNĮ ATSTUMĄ. Klausimas tada toks: Kurioj vietoj čia kas įžvelgia Einšteino teisumą? Einšteinas teigia,kad per trumpesnį laiką galima nueiti trumpesnį atstumą arba per ilgesnį laiką ilgesnį atstumą, kad santykis išliktų toks pats, o čia nei taip nei šitaip. Einšteino klapčiukai tvirtina, kad judant kūnui - traukiasi ir atstumas (visa Visata!!!!!!) judėjimo kryptimi, todėl įveikiamas didesnis atstumas. Bet ilgio susitraukimas turi būti toks, kad ir laikas lygiai pagal tą pačią proporciją susitrauktų, o mes tokio dalyko niekaip nematom duotame eksperimente. Taigi... Einšteino paistalai tikrai neturi jokio pagrindo... Visi išvedžiojimai, kurių pilna wikipedijoj, yra, švelniai tariant, - idiotiški (jei bus laiko parodysiu patentuoto debilizmo atvejį).

Aš manau, „Bendroji reliatyvumo teorija“ yra suokalbis prieš žmoniją, kuris siekia apriboti žmonių pažinimą.

Ne. Ne tik BRT, bet SRT, bei iki tol buvusios teorijos, bei po toeinančios ir vis tebegyvuojančios. Sąmoksals ne pprieš visą žmoniją, o tik prieš to meto Vokietiją ir Ašies sąjungą. Berods irgi užkabinau šiek tiek tą klausimą, nes ten ilgas pasakojimas (sąmokslo teorija). Broliai Puankarė norėjo prakišti Einšteiną kaip pseudogenijų, kad jis suveltų vokiečių mokslininkų mintis prieš pat I pasaulinį karą (I technologijnį karą). Bet gavosi kiek kitaip. Matom kaip. Bet niekas nenori pripažint, kad yra gilioj aklavietėj - duobėj.

[Nežinukas]

O tada, dar mažiau aišku, kodėl šviesos greitis galėtų būti tariamai maksimalus įmanomas greiti?

Šviesos greičio matavimai:

Bet iš visų tų matavimų nesimato, kad šviesos greitis yra įmanomai maksimalus greitis.
Net keista, kaip tokį „maksimalų“ teiginį būtų galima pagrįst?
Tikras avantiūrizmas, tokie teiginiai, kaip „maksimalus įmanomas greitis“!

[Snukis]

Bet iš visų tų matavimų nesimato, kad šviesos greitis yra įmanomai maksimalus greitis.
Net keista, kaip tokį „maksimalų“ teiginį būtų galima pagrįst?
Tikras avantiūrizmas, tokie teiginiai, kaip „maksimalus įmanomas greitis“!

Pagrindimas paprastas - nėra jokių piremonių pastebėti kažką, kas kažkaip sklistų ar judėtų greičiau už šviesą. Šitai atsiranda ne nuo Galilėjaus, bet žymiai vėliau, kai suvokiama, kad mes matome tik dėka šviesos ir kaip matome - priklauso nuo tos šviesos greičio. Suvokus, kad visos elektromagnetinės bangos yra tam tikra šviesa, šviesos greičio sąvoka tampa universali ir absoliuti. Jei kažkas visgi yra greičiau nei šviesos sklidimas, tai mes neturime jokių priemonių tai aptikti. Viskas kas mus supa turi vienaip ar kitaip sąveikauti elektrine ir magnetine sąveika (visos dalelės turi elektrinį krūvį arba elektromagnetinį lauką vienaip ar kitaip išreikštą. Trumpai egzistuojančios dalelės gali neturėti el. krūvio, bet arba turi magnetinį pasireiškimą - sukinį-spiną, arba suyra į elektromagnetinius kvantus - mums suprantamą energijos būseną). Jei tas kažkas neva judantis greičiau už šviesą yra, bet nesąveikauja su elektromagnetiniais laukais, tai jo poveikio kokio nors mums nėra ir kalbėt apie tai nėra prasmės. Taigi visi ieškojimai privedė prie vienos išvados - šviesos greitis yra baigtinis ir didžiausias įmanomas - didžiausias greitis koks gali mums turėt kokį nors poveikį, įtaką. Kiti greičiai ar procesai, kurie mums neturi įtakos - neturi ir prasmės. Čia kaip kalbėti apie lygiagrečias visatas. Lygiagreti - neturinti su mūsų visata jokių sąlyčio taškų, t.y. neturinti mums jokios reikšmės. Todėl yra ar nėra lygiaigreti visata kalbėt nėra prasmės. Jei kalbėt apie laiką... Laikas yra vienas iš MŪSŲ visatos parametrų. Kitoj visatoj kitas laikas. Sakydami "YRA" lygiagreti visata, klaidingai naudojame mūsų laiką, kuris nėra lygiagrečios visatos laikas ir mūsų visatos nei vienas parametras negali apibūdinti tos lygiagrečios visatos. Todėl mūsų visatos parametrais - lygiagrečių visatų NĖRA. T.y. kas nepatenka į mums suvokiamus, kažkaip juntamus, kažkaip pasiekiamus parametrus - paprasčiausiai neegzistuoja. Todėl neegzistuoja ir didesnis nei šviesos greitis. Kitas dalykas kai išsigalvojami nebūti reiškiniai arba nebūtais reiškiniais aiškinami žinomi reiškiniai (gravitacijos greitis, tamsioji energija, tamsioji materija). Gravitacijos greitis tarkim NASA skaičiavimuose laikomas begaliniu. Bet visa tai išplaukia iš "Einšteino teorijos"... "Einšteino teorija" ne tik nepaaiškina gravitacijos prigimties, bet visų sąveikų sąveikavimą aiškina per dalelių judėjimą. Pvz. Elektromagnetinė sąveika aiškinama, kad sąveikauja fotonais. Tai reikia suprasti, kad elektros krūvis "siunčia" "dalelę" fotoną link kito krūvio ir taip "sužino" apie kito krūvio buvimą. Aišku - čia supaprastinau, bet esmė tokia - sąveika vyksta dalelėmis. Gravitacija nepaaiškinta, gravitonai - Einšteino sugalvoti gravitacijos pernešėjai, neatrasti - gali galvot, kad jų greitis yra begalinis. Bet, pagal tą patį Einšteiną, - gravitacija išlenkia pro masyvų kūna pralekiančius fotonus, vadinasi - sąveikauja su elektromagnetiniu lauku - todėl negali būti begalinis. Todėl didžiausias nusišnekėjimas - "šviesos dualizmas" yra pasekmė to, kad Einšteinas neturėjo supratimo kokius niekalus tauškia. Nesugebėjimas pagrįsti savo sapalionių pasireiškia ir kitose nesamonėse: Tamsioji energija ir materija. Jos "tamsios" todėl, kad nesąveikauja su elektromagnetiniu lauku, bet turi gravitacines savybes, kurios neva ir paaiškina, kodėl nekurios žvaigždės juda galaktikų išorinėse vijose grečiau nei numato to paties Einšteino lygtys. Paprastai jei žmogus, kuris sugalvoja teoriją ir po to galvoja kaip paaiškinti kodėl ta teorija neteisinga, išgalvoja tam dar kupetą teorijų, laikomas durnium. Bet va čia tuo ir išskirtinis yra Einšteinas. Klaidinga manyt, kd Einšteinas sugalvojo apie tai, kad šviesos greitis didžiausias. Jis tik panaudojo (nu ne jis, o jam taip nurodė) "savo teorijoj". Negalėjo juk jis skelbti visiškai tik tai kas neatitinka daugelio mokslininkų stebėjimus - turi nors kažką paimti ir iš patvirtintų duomenų.

[Nežinukas]

Kai tamsta pavarai, tai iš vieno klausimo išplaukia 17 naujų temų...
Jei bent išskirtum į pastraipas, kai pradedi naują temą, būtų galima ramiau skaityti.

Visgi pritrenkianti išvada:

Taigi visi ieškojimai privedė prie vienos išvados - šviesos greitis yra baigtinis ir didžiausias įmanomas - didžiausias greitis koks gali mums turėt kokį nors poveikį, įtaką. Kiti greičiai ar procesai, kurie mums neturi įtakos - neturi ir prasmės. (…) T.y. kas nepatenka į mums suvokiamus, kažkaip juntamus, kažkaip pasiekiamus parametrus - paprasčiausiai neegzistuoja.

Parodyti atskirame lange

O aš maniau, kad pasaulis egzistuoja ir tada, kai mes neegzistuojam!
Bet tiek to, sakau kaip didelis vyras...

Jei kalbėt apie laiką... Laikas yra vienas iš MŪSŲ visatos parametrų. Kitoj visatoj kitas laikas. Sakydami "YRA" lygiagreti visata, klaidingai naudojame mūsų laiką, kuris nėra lygiagrečios visatos laikas ir mūsų visatos nei vienas parametras negali apibūdinti tos lygiagrečios visatos.

O Keistuolis visai kitos nuomonės:

Jei mes imsime pagrindu, kad kalbant apie laiką, tikrumoje mes kalbame vien apie įvykių intensyvumą (...) Išeitų, kad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno mes nuvažiuojame maždaug per 15° žemės pasisukimo mūsų geometrinės padėties atžvilgiu.

Parodyti atskirame lange

Ir šiame pavizdyje matome „laiko tekmę“...

Gravitacija nepaaiškinta, gravitonai - Einšteino sugalvoti gravitacijos pernešėjai, neatrasti - gali galvot, kad jų greitis yra begalinis. Bet, pagal tą patį Einšteiną, - gravitacija išlenkia pro masyvų kūna pralekiančius fotonus, vadinasi - sąveikauja su elektromagnetiniu lauku - todėl negali būti begalinis. Todėl didžiausias nusišnekėjimas - "šviesos dualizmas" yra pasekmė to, kad Einšteinas neturėjo supratimo kokius niekalus tauškia.

Aš manau, kad Einšteinas tiesiog neapkentė Niutono, tai net iš kailio išsinėrė kad tik paneigtų paprastą bet genialų mąsių sąveikos atvirkščio proporcingumo dėsnį, kuris matomas ir sekančioje nuotraukoje:

Parodyti atskirame lange

Ar čia "kabo" manikenas, ar astronautas, sunku pasakyti.
Viskas priklauso nuo to, į ką orieantuosimės: į Einšteiną ar į Niutoną!

Viskas kas genialu, yra paprasta...

[Keistuolis]

... Einšteinas neturėjo supratimo kokius niekalus tauškia. Nesugebėjimas pagrįsti savo sapalionių pasireiškia ir kitose nesąmonės: Tamsioji energija ir materija. Jos "tamsios" todėl, kad nesąveikauja su elektromagnetiniu lauku, bet turi gravitacines savybes, kurios neva ir paaiškina, kodėl nekurios žvaigždės juda galaktikų išorinėse vijose grečiau nei numato to paties Einšteino lygtys.

Taigi, susitarkim dėl sąvokų:

Yra du pagrindiniai tamsiosios energijos paaiškinimo variantai:
Tai yra kosmologinė konstanta –
tam tikras energijos tankis, tolygiai pasiskirstęs erdvėje (pvz., vienas iš traktavimų yra vakuumo energija).
Tai yra kvintesencija –
skaliarinis dinaminis laukas, kurio tankis gali keistis laike ir erdvėje.

Yra ir trečias tų sąvokų paaiškinimas.

Kad išsiaiškinome, jog laiko nėra, tai „kvintesencija“ savaime yra fundamentali nesąmonė.
O „kosmologinė konstanta“ aiškiai rodo, kad E=mc² yra dar viena fundamentali nesąmonė!

Ir aš kol kas matu toje nuotraukoje vien Niutoną
ir nematau jokio Einšteino:

Parodyti atskirame lange

Taip, kad mulkina mus visi, kas tik netingi,
kas tik pinigėlius iš to mulkinimo semtis sugeba...

[Snukis]

Kai tamsta pavarai, tai iš vieno klausimo išplaukia 17 naujų temų...

Todėl, kad tai yra labai plati tema aprėpianti daugybę kitų susijusių tarpusavyje visokiausiais ryšiais. Ne tik fizikiniais ar matematiniais, bet ir istoriniais, politiniais, psichologiniais ir t.t..

O aš maniau, kad pasaulis egzistuoja ir tada, kai mes neegzistuojam!

Taip - egzistuoja, bet kai mūsų nebus - mes negalėsim niekaip to patikrinti. Beje, jei skaitei "Skeptikus", tai galėjai rasti tokią filosofinę temą - "Pasaulis yra kol esu Aš". Dar galėčiau parekomenduoti berods Stanislavo Lemo fantastinį romaną - "Kriptonimas Psima" (Kryptonim Psyma). Ten irgi užkabinamas tas klausimas - Ar yra pasaulis, kuriame nėra manęs?

O Keistuolis visai kitos nuomonės:

Ten nėra kitos nuomonės. Keistuolis kalba tik apie laiko suvokimą būnant viduje sistemos, o aš kalbu apie bendrus parametrus, kurių negali būti jei tariame, kad yra kelios nesusijusios tarpusavyje (lygiagrečios) sistemos. Šituos dalykus sprendžia (aiškinasi, nors ne viskas pavyksta) pvz. matematikoje - aibių teorija. Jei yra dvi (gali būti ir begalinės) aibės, kurios neturi bendrų sąlyčio taškų (lygiaigrečios) tai nė vienos aibės turimais parametrais negalima išreikšti kitos aibės parametrų. Paprastai kalbant - jos viena kitai neegzistuoja. Čia irgi dažnai ir daug kur kartojau - Sistema (Visata) gali turėti kokius nori parametrus (ervės, krūvio, masės ir pn.), bet jei jos parametras laikas yra 0, vadinasi ji neegzistuoja. Taip ir su lygiaigrečiomis visatomis - viena kitos atžvilgiu pagal jų kiekvienos savus parametrus kitos visatos laikas yra =0 - neegzistuoja. Taip pat yra ir su vadinamosiosmis "juodosiomis skylėmis". Anot "Einšteino teorijos", juodosios skylės viduje laikas susitraukia į 0. Pagal aukščiau išvardintas (ne mano sugalvotas) taisykles - juodosios skylės neegzistuoja. Čia net ma pavyko ta tema suskelti tokį anekdotėlį: Juodosios skylės jeigu tik atsiranda, tai tuo pačiu jų ir nėra. Tai - Pergalingojo Pyrst (Winnie the Pooh) labiau žnimomo kaip Mikė Pūkuotukas dėsnis. Suformulavo jis jį medui (nešė dovanų Asiliuko gimtadienio proga), bet itin tinka juodosioms skylėms ir visai "Einšteino teorijai".

r šiame pavizdyje nematome laiko „tekmės“...

Ir nematysim, nes erdvėlaikis, kaip tiksliai pasakyta temos pavadinime, yra nesamonė. Reikalas tas, kad erdvėlaikis yra pasireiškimas idiotizmo, bandymo iškilti, pasižymėti, prestižo, bet ne realybės suvokimo. Vadinamąjame erdvėlaikyje sujungtos dvi skirtingos kokybės (laikas ir erdvė), bet dėsningumus bandoma taikyti viskam vienodus, bendrai (gauti kiekybinius sąryšius). Jei iš anksto žinai, kad turi 3 uogas ir žuvį ir teigi, kad yra "žuviauogis" ar "uogiažuvis", ir bandai nuskinti "uogiažuvę" (arba sumeškerioti "žuviauogę") nuo medžio ar krūmo, tai esi tiesiog durnius, o ne mokslininkas.

[Snukis]

Aš manau, kad Einšteinas tiesiog neapkentė Niutono, tai net iš kailio išsinėrė kad tik paneigtų primityviausią mąsių sąveikos atvirkščio proporcingumo dėsnį, kuris matomas ir sekančioje nuotraukoje:

Oooo! Šita būtent tema aš turiu vieną labai svarbią "sąmokslo teoriją". Prie jos aš priėjau tyrinėdamas kas, kokias ir kur bei kodėl padarė tokias klaidas, kad šiuolaikinis mokslas atsidūrė visiškoje subinėje. Manau, kad Einšteinas ne neapkentė Niutono (nors - gal, bet tik todėl, kad Niutonas visgi buvo genijus ir suprato tai ką pasakė ar parašė, o Einšteinas - ne. Einšteinas net neturėjo supratimo iš kur nekurie dalykai atsiranda "Einšteino reliatyvumo teorijoj"!), jis bandė pralenkti Niutoną (puikybė, garbėtroška, pavydas) taip, kad net suklastojo kai kuriuos Niutono raštus. Tos klastotės prasmė ir reikšmė labai svarbi Einšteinui (tai - laaaabai ilga istorija paremta faktais, bet visgi pasauliui tai skambės kaip "sąmokslos teorija") ne tik moksliniu požiūriu (reikėjo įvelti tam tikrą klaidingą suvokimą ir traktavimą tam tikrų dalykų, kurie buvo reikalingi Einšteinui galiniame etape prieš paskelbiant BRT), bet ir psichologiniu-autoritariniu - nesumenkinus Niutono autoriteto, negalėjo atsirasti Einšteino autoritetas.

Taigi, susitarkim dėl sąvokų:
wikipedia rašė:
Yra du pagrindiniai tamsiosios energijos paaiškinimo variantai:
Tai yra kosmologinė konstanta –
tam tikras energijos tankis, tolygiai pasiskirstęs erdvėje (pvz., vienas iš traktavimų yra vakuumo energija).
Tai yra kvintesencija –
skaliarinis dinaminis laukas, kurio tankis gali keistis laike ir erdvėje

Kosmologinė konstanta buvo sugalvota remiantis klaidingais įsitikinimais, buvo atmesta remiantis nepatikrintais duomenimis ir vėl iškelta remiantis kitais iki galo neištirtais ir nepatikrinamais duomenimis. 1 Apie energijos tankį Visatoje galime kalbėti tik turint duomenis apie visą Visatą, o ne apie tą dalį, kurią tuo metu galima buvo stebėti (o stebėti galėjo tada žymiai mažiau nei dabar, nors ir dabar tai nėra daug duomenų). Ypač kalbant apie tolygumą - vis daugėja pranešimų apie STEBIMOS Visatos anizotropiškumą, t.y. - netolygumą. 2 "Vakuumo energija" yra išvada iš "Pasaulinio eterio - šviesą pernešančio" teorijos. Toje teorijoje reikalinga terpė, kuria sklistų šviesos bangos - MECHANINĖ TERPĖ pernešti ELEKTROMAGNETINĖMS bangoms (kaip sakiau - Maksvelas turėjo padėt tiems išmislams tašką, be idiotizmas nugalėjo). "Einšteino teorija" tipo nugalėjo "Eterio teoriją", bet... Kai Einšteiną žiauriai sukritikavo už tas nesamones, kurias jis paskelbė (retransliavo) ir Minkovskis jau buvo miręs - negalėjo užtarti Einšteino, o Puankarė negalėjo stoti į Einšteino gynybą, nes skirtingai nei Einšteinas bei Minkovskis buvo Antantės pusėj, tada Einšteinas paskelbė, kad "jo" visi tie sapaliojimai yra ATSKIRAS arba SPECIALUS atvejis "Eterio teorijos"!!! Būtent iš čia ir kilo pavadinimas - "Specialioji reliatyvumo teorija". Būtent iš "Eterio teorijos" atsiranda ERDVĖLAIKIO MECHANINIS SVYRAVIMAS - GRAVITACINĖS BANGOS!!! Trumpiau - čia yra kupeta niuansų, kurie neskelbiami dabar arba labai iškraipomi. 3 "Skaliarinis dinaminis laukas" žr.p. 2 - visa tai iš "Eterio teorijos", kur yra mechaninis eteris arba erdvėlaikis. Čia tik "mokslininkiškas" pavadinimas tos nesamonės vadinamos "erdvėlaikiu" arba "kontinuumu", arba "Minkovskio metrika/geometrija" ir pn.. 4 "Tamsioji energija"... "Tamsioji"!!! Situacija yra tokia: Kaip sakiau - mes apie viską sprendžiam ir tik taip galim spręsti kai tai yra matoma, kažkaip juntama, apčiuopiama. Apie "Didyjį sprogimą" ir apie Visatos plėtimosi greitį mes sprendžiam tik iš to ką matome, apčiuopiame. Toks yra faktas. "Tamsiųjų" kažkokių elementų įtakos mes nematome. Ją tik išsigalvoja! Vadinasi - jei aš susigalvoju, kad yra "Tamsusis (nematomasis) Rausvasis Žaliais žirneliais Drakonas", kurio sparnų plazdėjimas sustumdo galaktikas būtent taip ir ne kitaip, tai kosmologinė konstanta bus įrodymas, kad mano svaiguliai yra didžiai moksliniai?

Kad išsiaiškinome, jog laiko nėra, tai „kvintesencija“ savaime yra fundamentali nesąmonė.
O „kosmologinė konstanta“ aiškiai rodo, kad E=mc² yra dar viena fundamentali nesąmonė!

Kodėl laiko nėra? Laikas yra! Jis tiesiog "privalo" "estėti" (žiauriai sunku išreikšti būsimąjį esamąjį laiką) būti, nes kitaip netenka prasmės bet koks kitimas, priežastingumo principas ir visi kiti dėsniai bei pati Visata. Kaip aukščiau sakiau - mūsų Visatai mūsų laikas nelygus 0, t.y. jinai egzistuoja. Vadinasi - laikas yra! "Kvintescencija" yra kvailas pavadinimas kvailo darinio nepriklausomai nuo to yra laikas ar nėra. O "kosmologinė konstanta" nieko nerodo, kaip ir E=mc² nėra nesamonė. Šitą formulę pirmas išvedė ne Einšteinas ir net ne Maksvelas ar Gausas. Idėja šios formulės atsirado dar Niutono laikais kai buvo užrašyta bandrinė energijos formulė E=mv²/2 . Kadangi kiekvieno kūno energija susideda iš dviejų energijos rūšių (potencinės energijos - būties energijos, ir kinetinės energijos - judėjimo energijos), tai bendra kūno energija bus suma tų energijų - E=mv². Taigi - jau Niutono laikais iškilo klausimas - O koks gali būt maksimalus v? Ir kieno tas greitis? Labai greitai prieita prie išvados, kad tai - šviesos greitis ir todėl smarkiai pulta jį matuoti. To reikalavo būten dar Niutono mechanika - laisvo (tiesiai ir tolygiai judančio) kūno pilna energija. Kitas dalykas, kad ta formulė apauga idiotiškais reikalavimais, bet tai atsiranda (kiek man pavyko atkapstyti) Puankarė laikais. Yra teiginių, kad pirmas išvedė Larmoras, Lorencas, Puankarė ar dar anksčiau, bet iš esmės triukšmas kyla tik nuo Puankarė įsikišimo. Apie tai irgi laaabai ilga "sąmokslo teorija". Kaip matai - nėra čia nei vieno klausimo ar temos iš kurio neišlįstu dar kupeta kitokių itin glaudžiai susijusių temų.

[Nežinukas]

Kodėl laiko nėra? Laikas yra! Jis tiesiog "privalo" "estėti" (žiauriai sunku išreikšti būsimąjį esamąjį laiką) būti, nes kitaip netenka prasmės bet koks kitimas, priežastingumo principas ir visi kiti dėsniai bei pati Visata. Kaip aukščiau sakiau - mūsų Visatai mūsų laikas nelygus 0, t.y. jinai egzistuoja. Vadinasi - laikas yra!

Tai kaip dabar taip? Keistuolis sako, kad laiko iš vis nėra, o tamsta sakai, kad yra. Tai gal laikas užvedamas su ta rankenėle, kuri matoma paveiksliuko kampe? Ir straipsnyje „Laiko esmė“ puikiai išaiškinta, kad laiko tikrai nėra.

Tai katruo dabar turėčiau tikėti?