Anatema esto - tebūnie prakeiktas!

[Nežinukas]

Galima manyti ir net tuo tikėti, kad evangelijos nukrito iš dangaus, kaip porina besikeikdamas Paulius, savo laiške galatams.

Kaip žinome, 393-čiais m. e. metais auganti bažnyčia Hippo susirinkime patvirtino Naujojo Testamento knygų sąrašą – kanoną. Bet keistas dalykas yra tai, kad taip plačiai Pauliaus išgirta jo nuosava, tariamai iš dangaus nukritusi evangelija, kaip sako Paulius: „Mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių“ (Gal. 1,11), ir t.t., kanono sudarytojų nebuvo pastebėta ir į Naująjį Testamentą nebuvo įtraukta. Nors tiesą sakant, kaip iš jo laiškų seka, Paulius neskelbė jokios evangelijos, nors pastoviai apie tai plepėjo.

Galima manyti ir net tuo tikėti, kad Paulius skelbė Evangeliją tariamai abstrakčiai, kaip šiandien aiškina šį klausimą krikščionys. Bet tada, įvyko tikras stebuklas, kuris tiesiogiai pakenkė Pauliaus propagandai. Nes keturios, konkrečios Evangelijos, kurios nenukrito iš dangaus, kurios buvo surašytos žmonių, visgi buvo įtrauktos į Naująjį Testamentą. Nors bažnyčios kanonas buvo sudarytas ištikimiausių Pauliaus garbintojų ir pasekėjų.

Ir tikrai, Paulius savo laiškuose evangeliją traktuoja kaip išimtinai jam patikėtą knygą. O laiške galatams, Paulius prakeikia net Dievo angelus ir visus, kas tik mėgintų evangeliją skelbti kitaip, negu jis paskelbė: „Bet jei mes arba angelas iš dangaus jums skelbtų kitaip evangeliją, negu mes jums paskelbėme, – Anatema esto! (tebūnie prakeiktas).“ (Gal. 1,6-8)

Taip Paulius aiškiai prakeikia tikrą Jėzaus apaštalą Petrą, kuris su savo draugais padiktavo evangeliją Markui. Paulius mėgina prakeikti ir kitą, tikrą Jėzaus apaštalą bei evangelistą Joną. Nes Evangelija pagal Joną skelbia Jėzaus mokymą tikrai kitaip, tikrai ne taip, kaip Paulius skelbė savo evangeliją galatams.

O gal Paulius tikrai skelbė kokią tai kitą,
gal kokią slaptą evangeliją?

Labai įdomu. Bet aš jau netikiu, kad Lietuvoje galima rasti bent vieną krikščionį, kuris apie evangelijų kilmę ką išmano, ar bent norėtų išmanyti…

[Keistuolis]

Visaip gali būti! Dažniausiai visaip ir yra.

Tik aš manau mielas Augustai, kad tu čia stveriesi šiaudo, skęstančiųjų gelbėjimui:

Tikrai neprakeikė, net ir taip keikdamasis. Kodėl? Ogi todėl, kad nei pats Paulius, nei tie apaštalai, kurie buvo pasirinkti paties Jėzaus Nazariečio, neskelbė jokios kitos evangelijos išskyrus tą, kurią liepė skelbti Jėzus Nazarietis. Todėl nė vienas nėra prakeiktas.

Aišku, kad nei vienas nėra prakeiktas, nes Dievas vos vos kietesnis, nei tas apsišaukėlis Paulius, nežiūrint to, kad žemėje veikia „ritualinė mistika“. Tai yra, prakeikimai galioja. Bet ar žinai žmogau, kur tas apsišaukėlis Paulius lenkia, sakydamas: „anatema esto“?

[Nežinukas]

Visiškai sutinku su tavimi Augustai, kad Paulius neskelbė kitos Evangelijos:

Tikrai neprakeikė, net ir taip keikdamasis. Kodėl? Ogi todėl, kad nei pats Paulius, nei tie apaštalai, kurie buvo pasirinkti paties Jėzaus Nazariečio, neskelbė jokios kitos evangelijos išskyrus tą, kurią liepė skelbti Jėzus Nazarietis. Todėl nė vienas nėra prakeiktas.

Paulius paskaitydavo savo pasekėjams mažais gabaliukais vien tą Evangeliją, kurią jis apie 41. m. e. metus nukneksino iš Barnabo ir kiek vėliau išbarstė į gabalus. To Barnabo Paulius labai greitai ir lengvai atsikratė, iškeldamas jam isteriją... Taip Paulius liko „vienvaldžiu“ savo mokymo skelbėju stabmeldžių kraštuose.

Tai, kad žydai pristatė galatams pilną Evangeliją (skelbė kitaip - ne kitą Evangeliją!), aiškiai griovė Pauliaus, kaip vienintelio stabmeldžių „pranašo“ autoritetą. Vientisa Evangelija, kuri „buvo patikėta Petrui“, kaip sako Paulius, paskatino Paulių kreiptis į tikrą savo šeimininką ir paskelbti garsųjį prakeikimą: „Anathema esto“. Prakeikimas „Anathema esto“, kurį vartoja Paulius, reiškia pasakymą: „Atiduotas supuvusiom mirusiųjų pasaulio dievybėm tebūnie“.

Per tą prakeikimą paaiškėja ir tai, ką Jėzus norėjo pasakyti, tiems, kas jį girdi: „Aš ir tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bendruomenę, ir mirusiųjų karalystės vartai jos neįveiks.“ (Mt.16,8) Tai ir išeina, kad Paulius yra kaip tik tie vartai, apie kuriuos čia kalba Jėzus.

Ir konkrečiu atveju, Paulius keikiasi ne todėl, kad kas tai paskelbė kitokią Evangeliją:

Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos Evangelijos, – kuri, tarp kitko, nėra kitokia, o yra tik kai kurie norintys jus suklaidinti ir atitraukti nuo Kristaus evangelijos.

Paulius piktinasi ir keikia vien todėl, kad galatai nusisuko nuo jo paties (asmeniškai) ir nusisuko nuo jo skelbiamo Kristaus.

[Keistuolis]

...visiems, kurie nenori tikėti Pauliaus sukurtu tariamai „pateptuoju Kristumi“, kaip tikras „Senojo Sandorio“ atstovas, Paulius grasina prakeikimais, grasina ir aukščiausia bausme, amžinu degimu pragaro kančiose.

Savo tikėjimą piktojo galia, Paulius išdėstė aiškiai 2. laiške tesolonikiečiams: „Ir tada bus apreikštas nedorėlis (...) kurį Jėzus sunaikins savo didingu atėjimu. Šitą atėjimą velnio įtakoje, lydės galingi darbai ir ženklai ir netikri stebuklai.“

Aiškiai šventvagišką Pauliaus teiginį, tą „atėjimą velnio įtakoje“, kaip švelniai verčiama lietuviškai, jau virš 1800 metų, pradedant Ireniejumi, perrašinėja visi, kas netingi. Tikrai lengvai suprantamą Pauliaus piktžodžiavimą ir lietuviški vertimai perrašinėja kaip tik nori. Bet kad ir kaip perrašinėtojai norėtų nuslėpti Pauliaus mintis, Paulius pastoviai pasikliauja mirusiųjų pasaulio valdovu ir prakeikimais.

Be komentarų…

[Nežinukas]

Eurika! Pagavau esmę

Nesakau, kad Paulius šitaip absoliučiai nieko neprakeikia. Aš tik sakau, kad nė vienas tikras apaštalas nepakliuvo į tą Pauliaus prakeiktųjų ratą. Pagaunat esmę, Nežinuk?

Dabar tikrai žinau, kodėl Paulius taip keikėsi!

Viskas labai paprasta. Priėjo žmogelis prie plačios palangės, ant kurios laikė iš Barnabo nukneksitą Evangeliją. Vieną egzempliorių tos Evangelijos, kurią surašė evangelistas Markus. Ir tuo metu, kai tik ją paėmė į rankas, Paulių ištiko eilinis nuomario priepuolis. Kai Paulius griuvo, Evangelijos lapai išsibarstė ant grindų.

Kadangi žmogelis tą knygą buvo nei tai iš Barnabo (kuris labai mėgo alų), pavogęs, nei tai iš Petro išpirkęs, siųsdamas paramą Jeruzalės bendruomenei, išbarstęs Evangeliją, Paulius atsidūrė labai kvailoje padėtyje. Kadangi po to Paulius galėjo bendruomenėse paskaityti vos gabaliukus iš Evangelijos, o kai kažkokie konkurentai atsitempė į Galatiją pilną Evangelijos egzempliorių, Pauliui neliko nieko kito, kaip beprotiškai keiktis, ginant savo „autoritetą“.

Tie keiksmai gal ir ne tokie baisūs, kaip Paulius tai norėjo pateikti, bet jie turėjo baisias pasekmes Markaus Evangelijos SUNAIKINIMUI! Visi Pauliaus pasekėjai darė tą patį juodą darbą, kurį pradėjo jų vadas. Jie be atodairos naikino visus tikros Evangelijos egzempliorius, kur tik juos aptikdavo. Pilnai įmanoma, kad krikščionys kaip tik todėl sudegino ir Aleksandrijos biblioteką, kur buvo saugomas originalus Markaus rankraštis.

Va tokia tų keiksmų esmė!

Jei nori paklausti iš kur aš tai žinau, privalai tikėti, kad aš ten buvau ir pats viską mačiau. O jei netiki manimi, tai kodėl tiki Pauliaus pasakėlėmis apie tariamą jo „atsivertimą“? Gal vien todėl, kad anas buvo baisus neužauga ir tikrai baisus, tiki juo labiau, nei mano pasakojimu?

Primityviau nebūna!

[Augustas]

Įdomi Tamstos versija, Nežiniuk. Man ji labai patinka. Na, bėda ta, kad mes, nė vienas iš mūsų, ten tais laikais nebuvom ir patys nematėm, kaip ten viskas buvo. Tad turime remtis istorijos rašytiniais šaltiniais, išlikusiais iki mūsų dienų. Klausimas čia yra tik tas, ar "Apaštalų darbų" knyga ir Pauliaus laiškai yra patikimas istorijos šaltinis, ar nėra. Aš irgi, pvz., galiu imti ir parašyti, kad "anatema esto" yra prikergta, Paulius taip nerašė, ir iš viso jis nebuvo krikščionių persekiotojas, bet buvo Jėzaus Nazariečio mokinių tarpe, sekiojo paskui Jėzų, paskui buvo trumpam atkritęs, bet po Jėzaus Nazariečio prisikėlimo iš numirusių vėl tapo Jėzaus Nazariečio mokiniu, ir buvo patvirtintas apaštalu, bet kažkokie durni Jėzaus Nazariečio priešininkai, kuriems reikėjo apšmeižti Paulių, sukeitė vardus - padarė iš Pauliaus Saulių (t.y., krikščionių persekiotoją) ir taip šmeižė tikrąjį krikščionį Paulių tol, kol galiausiai suprato, kad jo įtakos neužgoš. Tada nusprendė jam papataikauti ir prirašė "Apaštalų darbų" knygoje visokių nesąmonių apie tai, kad Saulius tapo krikščionimi apaštalu Pauliumi, nors iš tikrųjų tai buvo du skirtingi asmenys - tikrasis Paulius ir netikrasis Paulius (kitaip dar vadintas Sauliumi).
Na, kaip Jums tokia sąmokslo teorija? Man ji irgi patinka.

[Nežinukas]

Tad turime remtis istorijos rašytiniais šaltiniais, išlikusiais iki mūsų dienų. Klausimas čia yra tik tas, ar "Apaštalų darbų" knyga ir Pauliaus laiškai yra patikimas istorijos šaltinis, ar nėra. Aš irgi, pvz., galiu imti ir parašyti, kad "anatema esto" yra prikergta, Paulius taip nerašė...

Taigi, taigi „Apaštalų darbai“ ir Pauliaus laiškai yra istoriniai šaltiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie patikimi ar ne. O tie šaltiniai ir yra mano apmąstymų pagrindas. Todėl sakyti, kad Paulius nesikeikė – jokio pagrindo. Paulius pats savo laiškuose aiškina, kaip ir kodėl jam taip malonu keiktis ir keikiasi jis ne tik laiške galatams...

Na, kaip Jums tokia sąmokslo teorija? Man ji irgi patinka.

Čia, kaip supratau, mes mėginame diskutuoti (net jei ir prielaidų forma ) apie sąmokslo teorijas, o ne apie tai, kas mums patinka ar nepatinka. Dėl šios priežasties negaliu pritarti tamstos teorijai...

[Augustas]

Tad turime remtis istorijos rašytiniais šaltiniais, išlikusiais iki mūsų dienų. Klausimas čia yra tik tas, ar "Apaštalų darbų" knyga ir Pauliaus laiškai yra patikimas istorijos šaltinis, ar nėra. Aš irgi, pvz., galiu imti ir parašyti, kad "anatema esto" yra prikergta, Paulius taip nerašė...

Taigi, taigi „Apaštalų darbai“ ir Pauliaus laiškai yra istoriniai šaltiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie patikimi ar ne. O tie šaltiniai ir yra mano apmąstymų pagrindas. Todėl sakyti, kad Paulius nesikeikė – jokio pagrindo. Paulius pats savo laiškuose aiškina, kaip ir kodėl jam taip malonu keiktis ir keikiasi jis ne tik laiške galatams...

Paaiškinsiu dar paprasčiau. Yra Naujajame Testamente Pauliui priskirtų tekstų, kurie šiandien pripažinti kaip parašyti ne Pauliaus, o kažkokio kito anoniminio krikščionio. Tai kodėl negalėjo būti taip, kad visi laiškai, kuriuose yra keiksmų, buvo parašyti ne Pauliaus (ar bent jau ne to Pauliaus, apie kurį mes čia kalbame)?

Na, kaip Jums tokia sąmokslo teorija? Man ji irgi patinka.

Čia, kaip supratau, mes mėginame diskutuoti (net jei ir prielaidų forma ) apie sąmokslo teorijas, o ne apie tai, kas mums patinka ar nepatinka. Dėl šios priežasties negaliu pritarti tamstos teorijai...

OK. Supratau. Paklausiu kitaip. Kokia tikimybė yra, kad aukščiau išdėstyta Augusto sąmokslo teorija apie du Paulius, yra teisinga?

[Nežinukas]

Na ir prajuokinai! Vos diržas ne trūko.
Nes kai mečiau rūkyti, tai kaip koks kerštas pilvas užaugo. Taigi, taip kalbėdamas Augustai rizikuoji mane nužudyti dėl perspausto pilvo…

Aš irgi, pvz., galiu imti ir parašyti, kad "anatema esto" yra prikergta, Paulius taip nerašė. (…) Paaiškinsiu dar paprasčiau. Yra Naujajame Testamente Pauliui priskirtų tekstų, kurie šiandien pripažinti kaip parašyti ne Pauliaus, o kažkokio kito anoniminio krikščionio. Tai kodėl negalėjo būti taip, kad visi laiškai, kuriuose yra keiksmų, buvo parašyti ne Pauliaus (ar bent jau ne to Pauliaus, apie kurį mes čia kalbame)?

Juokingiausia tavo teorijoje yra mėginimas teigti, kad ne visi laiškai kurie priskiriami Pauliui, Pauliaus rašyti. Tai ir kvailam aišku, kad vienas kitas laiškas ne Pauliaus. Labiau išsiplėsti šiuo klausimu dabar užimtų per daug laiko, nes turiu kitus planus. Tad pasakysiu trumpai ir aiškiai: kur laiškuose nerandama Pauliaus savigyra, galima drąsiai sakyti, kad tai ne Pauliaus laiškas. Kur nerandame Pauliaus savigyros koks jis šventas, koks jis svarbus, kaip dievas jį tariamai pasirinko dar įsčiose, gal net anksčiau už patį Jėzų Mesiją, kaip viešpats tariami jam perdavė Eucharistiją ir panašiai, galima abejoti Pauliaus autoryste. Kiti tariami „požymiai“ yra vien žmonių jaukimas, siekiant „išvaduoti“ Paulių iš jo paties išsakytų nesąmonių.

OK. Supratau. Paklausiu kitaip. Kokia tikimybė yra, kad aukščiau išdėstyta Augusto sąmokslo teorija apie du Paulius, yra teisinga?

100% !!!

Vienas Paulius, tai brutalus militaristas Saulius, antras – tai klastingas melagis, kuris melą laikė patarnavimu dievui. Gerai, kad vien jo nuosavam dievui. Jei ir jūs manot, kad melas gali pasitarnauti Dievui, tai to nesakykite garsiai. Pasigailėkite manęs, nes sprogsiu iš juoko!!!

Nėra savigyros – nėra Pauliaus – tai pagrindinė Pauliaus laiškų taisyklė!

 

 

 

 

Na ar ne geniali mano mintis? Jei manai, kad aš per daug giriuosi žinok, mokausi iš Pauliaus! Tai va, aš tvirtai sakau, ką žinau. Keikėsi Pauliukas ir dar kaip keikėsi. Kur nesikeikė, tai liepė varyti lauk iš bendruomenės visus, kurie jam nepritaria. Ta pati keiksmų „logika“!

[Augustas]

Na ir prajuokinai! Vos diržas ne trūko.
Nes kai mečiau rūkyti, tai kaip koks kerštas pilvas užaugo. Taigi, taip kalbėdamas Augustai rizikuoji mane nužudyti dėl perspausto pilvo…

Užjaučiu Tamstą, Nežinuk. Bet norėčiau, kad Tamsta dar nesprogtų iš juoko (ar bent jau nenumirtų), nes dar man reikia šį bei tą išsiaiškinti su Jūsų teorija apie Paulių. Please.

OK. Supratau. Paklausiu kitaip. Kokia tikimybė yra, kad aukščiau išdėstyta Augusto sąmokslo teorija apie du Paulius, yra teisinga?

100% !!!

Vienas Paulius, tai brutalus militaristas Saulius, antras – tai klastingas melagis, kuris melą laikė patarnavimu dievui. Gerai, kad vien jo nuosavam dievui. Jei ir jūs manot, kad melas gali pasitarnauti Dievui, tai to nesakykite garsiai. Pasigailėkite manęs, nes sprogsiu iš juoko!!!

Koks melas ir kieno parašytas ar pasakytas tas melas, Nežinuk?

Nėra savigyros – nėra Pauliaus – tai pagrindinė Pauliaus laiškų taisyklė!

 

 

 

 

Na ar ne geniali mano mintis? Jei manai, kad aš per daug giriuosi žinok, mokausi iš Pauliaus! Tai va, aš tvirtai sakau, ką žinau. Keikėsi Pauliukas ir dar kaip keikėsi. Kur nesikeikė, tai liepė varyti lauk iš bendruomenės visus, kurie jam nepritaria. Ta pati keiksmų „logika“!

Sakyčiau, labai teisinga Tamstos mintis, Nežinuk. Bet tada iškyla klausimas, ar Paulius Tamstai neįtinka vien dėl to, kad (gerai) rašė apie save (nors apie save rašė ne tik gerai) ir skelbė anatemas nenorintiems jo mokymų laikytis (kitais atvejais tokius nenorinčius Pauliaus mokymų laikytis žmones ragino išvaryti iš bendruomenės), ar yra dar ir kitokių priežasčių, dėl kurių apaštalas Paulius Tamstai nepriimtinas.