Tiesos Dvasia - kelias, Tiesa ir gyvenimas...

[Keistuolis]

.
Kad jau pokalbis „nuplaukė“ visai kita linkme, nei klausimas „Kaip Paulius tapo apaštalu?“, (prašysiu administratorių išskirti naują temą), bet kol kas atsakysiu čia.

O! Man patinka! Kaip noriu, taip ir interpretuoju bet kurį teiginį! ...

Suprantu, kad Jums nepatinka mano požiūris, kad interpretacijos yra svarbios.

Kai aš saku: „man patinka“, reiškia vien tai, kad esu sužavėtas pasisakymu, nesvarbu ar teigiama, ar neigiama prasme. Tai nereiškia, jog man tai patinka ar nepatinka. Tiesiog žaviuosi išreikštu aktyvumu.

Jūs manote, kad Tiesa yra viena ir ji neturi būti interpretuojama.

Aš sutinku, kad Tiesa yra svarbi. Tačiau aš taip pat manau, kad svarbu būti atviram skirtingoms interpretacijoms. Tai padeda mums geriau suprasti tekstą ir jo reikšmę.

Man patinka, kai žmonės mano turintys „savo“ tiesą. Tiesiog fantastiška: „kaip susapnavau, taip ir yra“. Negi tikrai žmonės neskiria Tiesos nuo jų asmeninių gebėjimų Tiesą suvokti? Tikrai man sunku suprasti kaip tai būtų įmanoma. Gal mes gyvename išsigalvotų iliuzijų pasaulyje?

Ta prasme galiu vien patarti paskaityti kas ten rašoma: Realybės metafizikos pradmenys. Nėra reikalo čia kartoti tai, ką kiti jau išaiškino, manyčiau.

Manau, kad keletui dienų to straipsnio Tamstai pakaks apmąstymams. Kol kas tiek.

P.S. Linkiu Tamstai sėkmingų, gal net laimingų Naujųjų Metų.

Gedutis. (Perėjau į privatumą... Wauw!) Kitus pasisakymus, kai tik rasiu galimybę, aptarsiu vėliau.

[gedas]

Jūs manote, kad Tiesa yra viena ir ji neturi būti interpretuojama.

Aš sutinku, kad Tiesa yra svarbi. Tačiau aš taip pat manau, kad svarbu būti atviram skirtingoms interpretacijoms. Tai padeda mums geriau suprasti tekstą ir jo reikšmę.

rndv
Man patinka, kai žmonės mano turintys „savo“ tiesą. Tiesiog fantastiška: „kaip susapnavau, taip ir yra“. Negi tikrai žmonės neskiria Tiesos nuo jų asmeninių gebėjimų Tiesą suvokti? Tikrai man sunku suprasti kaip tai būtų įmanoma. Gal mes gyvename išsigalvotų iliuzijų pasaulyje?

Ta prasme galiu vien patarti paskaityti kas ten rašoma: Realybės metafizikos pradmenys. Nėra reikalo čia kartoti tai, ką kiti jau išaiškino, manyčiau.

Manau, kad keletui dienų to straipsnio Tamstai pakaks apmąstymams. Kol kas tiek.

Laba diena,

ačiū už palinkėjimus ir kad pasidalinote šiuo straipsniu. Jis tikrai suteikia daug minčių apmąstymams.

Pagal šį straipsnį, tiesa yra objektyvus dalykas, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų subjektyvių nuomonių ar įsitikinimų. Tiesą galime pažinti tik tada, kai esame pasirengę priimti ją tokią, kokia ji yra, net jei ji neatitinka mūsų lūkesčių ar norų.

Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad tiesos pažinimas yra svarbus siekis, nes jis gali padėti mums geriau suprasti pasaulį ir mūsų vietą jame. Tiesos pažinimas gali padėti mums išsivaduoti iš klaidingų įsitikinimų ir stereotipų, kurie gali mus riboti ir trukdyti mums tobulėti.

Iš savo pusės, sutinku su straipsnio mintimis, kad tiesa yra objektyvus dalykas. Manau, kad tiesos pažinimas yra svarbus siekis, kuris gali būti naudingas tiek individualiai, tiek visuomenei.

Tačiau, mano nuomone, tiesos pažinimas nėra toks paprastas, kaip aprašyta straipsnyje. Tiesos pažinimas reikalauja didelių pastangų, kantrybės ir atsidavimo. Taip pat svarbu turėti atvirą protą ir būti pasirengus priimti tiesą, net jei ji yra sudėtinga ar netgi nemaloni.

Manau, kad tiesos pažinimas yra kelionė, kuri niekada nesibaigia. Net ir tada, kai manome, kad pažįstame tiesą, visada galime išmokti kažko naujo. Todėl svarbu nuolat domėtis pasauliu ir ieškoti naujų žinių.

Ačiū dar kartą už įdomų straipsnį. Jis suteikė man daug minčių apmąstymams.

[Keistuolis]

Dar reikia sugalvoti, tokius teiginius išsakyti:
"Aš esu kelias, Tiesa ir gyvenimas." (Jono Ev. 14, 6;).

Ir toliau: „...aš prašysiu Tėvą ir Jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. “

Bet savo pasekėjams Jėzus sako: „O jūs ją pažįstate, ji yra jumyse ir liks jumyse“ (Jono Ev. 14, 16 – 17;) Vau! Vadinasi Jėzaus mokiniai suvokė ir priėmė Tiesos pažinimą ir suvokimą!

Klausimo esmė: „Kas yra Dvasia?“ Nesvarbu ar Tiesos ar netiesos dvasia. Kažkur skaičiau, jog net Dievas yra Dvasia ir Jį riekia garbinti Dvasia ir Tiesa...

Kas yra muzika, kas yra „kūrybinė dvasios pagava, kaip sakoma?“ Kas yra dvasinė žmogaus saviraiška? Gal Jūs suprantate?

Taigi, pradedu naują temą ir tikiuosi ji bus jums kiek įdomesnė, nei vien krikščioniškų tarškalai ir svarstymai.

[gedas]

Klausimo esmė: „Kas yra Dvasia?“ Nesvarbu ar Tiesos ar netiesos dvasia. Kažkur skaičiau, jog net Dievas yra Dvasia ir Jį riekia garbinti Dvasia ir Tiesa...goit

Ačiū už įdomią diskusiją.

Manau, kad Dvasia yra žodis, kuris gali reikšti daug dalykų. Krikščionybėje Dvasia dažniausiai reiškia Šventoją Dvasią, vieną iš Švenčiausiosios Trejybės asmenų. Šventoji Dvasia yra Dievo meilė, jėga ir išmintis, kuri veikia pasaulyje ir žmogaus gyvenime.

Tačiau Dvasia taip pat gali reikšti ir žmogaus dvasinį pradą. Žmogaus dvasia yra tai, kas jį išskiria iš kitų gyvūnų. Ji yra jo gebėjimas suvokti tiesą, grožį ir meilę. Dvasia yra tai, kas žmogui suteikia prasmę ir tikslą gyvenime.

Kas yra muzika, kas yra „kūrybinė dvasios pagava, kaip sakoma?“ Kas yra dvasinė žmogaus saviraiška? Gal Jūs suprantate?

Kūrybinė dvasios pagava mano supratimu yra tai, kas skatina žmogų kurti. Ji yra jo gebėjimas išreikšti save per meną, muziką, literatūrą ar kitus kūrybinius būdus. Kūrybinė dvasios pagava yra tai, kas daro žmogų žmogumi.

Dvasinė žmogaus saviraiška yra tai, kaip žmogus išreiškia savo dvasinį pradą. Ji gali būti įvairi, pavyzdžiui, malda, meditacija, muzika, menas ar kitos dvasinės praktikos. Dvasinė žmogaus saviraiška yra svarbi, nes ji padeda žmogui susijungti su Dievu ir su savo tikruoju savimi.

O kas jums pačiam yra Dvasia ?

[Keistuolis]

O kas jums pačiam yra Dvasia ?

Gana paprasta.

Jei jau Dievas, (priimsim kaip teigiama), sukūrė žmogų pagal savo „atvaizdą“, reikia manyti, jog tai ne išvaizdos klausimas, bet būtent Dievo svarbiausia savybę – kūrybos galia! Va ir viskas. Jei jau Dievas yra Dvasia, tai ir žmogus yra dvasinis kūrinys. O tai reiškia, kad galima pikta dvasia, (supaprastinus polinkis ar nusitekimas žmogaus), arba gėrio, kūrybinė dvasia.

Kaip ne keista, nežiūrint visokių išvedžiojimų, Dievas sukūrė mus „lygiateisiais“ Jam, nors ir ne lygiagaliais. Galime su Juo ginčyti bet kurias klausimais ir Jis tikrai ne įsižeis. Tad nėra ko stebėti, kai Jėzus sako, jog tikėjimo, tikro tikėjimo galia, galime stumdyti net kalnus. Tik ar to reikia, reikia taip pat suvokti...

Kai miegi žmogau, kuri savo kasdienybę, nes pirmiau yra mintis, dvasiškai nepriklausomoje aplinkoje, mintis, kuri vėliau tampa tikrove. Aišku „akademiškai“ galima ginčytis dėl šio teiginio. Bet yra, kaip yra: „pirmiau mintis, tik po to tikrovė“. Na, o kodėl taip yra, tikrai paprastas atsakymas. Vieni eina į gyvenimą, kiti pasirenka griovimą, Aš asmeniškai nenorėčiau būti amžinybėje, kurioje taip pat randasi griovėjai.

Tikiuosi, kad ne per daug sudėtingai atsakiau į tokį paprastą klausimą.