Erdvėlaikis yra nesąmonė

[Nežinukas]

.
Na ir prie ko čia tie išvedžiojimai:

Tai va, klausimo esmė yra:
- Jei laikas egzistuoja – kaip ta „egzistencija“ pasireiškia?
- Jei laiko nėra – kas tada?

Laiko "egzistenija" kuo pasireiškia? - Tuo, kad tik laiko savoka ir niekuo daugiau mes galime nusakyti ar išvis kas nors yra = egzistuoja.

Tokie atsakymai nieko bendro neturi su konkrečiais klausimais,
į kuriuos vertėtų atsakyti vien konkrečiai. Pokalbis būtų ir rišlesnis ir protingesnis.

O čia kas per nesąmonė:

Jei laiko nėra - ne kartą sakiau = nieko nėra.

Ar tikrai nieko nėra vien todėl, kad tamsta taip sakai?

Nors rojus yra amžinybėje, ten kur jokio laiko nėra,
rojuje viskas yra, ir net obuolys ten egzistavo,
kol jo nesukramtė nenaudėlė Ievaitė..!

 

 

 

 

Ir aš manau, kad jokio laiko nėra,
o viskas vyksta be jokio laiko, vien dėl priežasties.
Net obuolių sodai Lietuvoje egzistuoja, o ne laike...

P.S. Apie vaizduotės sugebėjimus t.p. būtų galima padiskutuoti atskiroje temoje, sklistų mažiau jaukimosi „laike“...

[Snukis]

Na ir prie ko čia tie išvedžiojimai:

Tai va, klausimo esmė yra:
- Jei laikas egzistuoja – kaip ta „egzistencija“ pasireiškia?
- Jei laiko nėra – kas tada?

Laiko "egzistenija" kuo pasireiškia? - Tuo, kad tik laiko savoka ir niekuo daugiau mes galime nusakyti ar išvis kas nors yra = egzistuoja.

Tokie atsakymai nieko bendro neturi su konkrečiais klausimais,
į kuriuos vertėtų atsakyti vien konkrečiai. Pokalbis būtų ir rišlesnis ir protingesnis.

Tokie teiginiai neturi nieko bendra su bet kuo. Pokalbis būtų tikrai protingesnis, jei dikutuojantysis suprastų net ne temos, apie kurią šnekama prasmę, net ne sąvokų naudojamų šioje diskusijoje prasmę, bet bent jau žodžių naudojamų (tame tarpe ir jo paties) prasmę. Viskas čia atsakyta konkrečiai ir kiek tik įmanoma aiškiai. Problema tokių pareiškimų yra autoriuje (neapsieisim be asmeniškumų kol taip bus), nes nesupranta net ne teksto prasmės, o jame naudojamų atskirų žodžių prasmės. Jei tarkime kitoj temoj dar galima buvo suprasti, kad žmogus tolimas nuo bet kokio mokslo, seniai užmiršęs daugybę dalykų, tai čia jau tiesiog reikėtų aiškinti ką kiekvienas žodis reiškia ir tai dar klausimas ar supras toks pašnekovas tuos žodžius, kuriais aiškini. Čia - ne nežinojimas, ne užmiršimas elementarių dalykų, kuriuos privalėjo išmokti bendrojo išsilavinimo metu norint pabaigti mokyklą, čia - visiškas nesupratimas visko! Košmariškai skamba, bet tenka konstatuoti tokį faktą.
Pabandysiu dar kartą: "Egzistuoja", "Yra", "Nėra" "Būna", "Bus", "Buvo", "Vyksta", "Trunka", "Esti" ir pn. yra laiko skirtingi įvardyjimai, išreiškimai - laiko funkcijos. Todėl klausimas - "Ar laikas egzistuoja?" reiškia - "Ar laikas laike?" arba - "Jei laikas egzistuoja – kaip ta „egzistencija“ pasireiškia?" reiškia - "Jei laikas laike – kaip tas „laikas“ laike? Dar kartą: tik naudodami laiko sąvoka ir niekuo daugiau mes galime nusakyti ar išvis kas nors yra = egzistuoja.

O čia kas per nesąmonė:

Jei laiko nėra - ne kartą sakiau = nieko nėra.

Ar tikrai nieko nėra vien todėl, kad tamsta taip sakai?

Čia ne nesamonė, o tamstos nesupratimo demonstravimas. Žr.aukščiau.

Nors rojus yra amžinybėje, ten kur jokio laiko nėra,
rojuje viskas yra, ir net obuolys ten egzistavo,
kol jo nesukramtė nenaudėlė Ievaitė..!
Ir aš manau, kad jokio laiko nėra,
o viskas vyksta be jokio laiko, vien dėl priežasties.
Net obuolių sodai Lietuvoje egzistuoja, o ne laike...

Vėl žr. aukščiau - tiesiog sustatau visur vienodą laiko pavadinimą: "Nors rojus laike begaliniame laike, ten kur (be laiko sąvokos - "kur" nėra, kaip ir kitų dalykų) jokio laiko ne laike, rojuje viskas laike, ir net obuolys ten laike, kol jo nesukramtė (įvykis = laike) nenaudėlė Ievaitė..!"; "Ir aš manau (įvykis=laike), kad jokio laiko ne laike, o viskas laike be jokio laiko, vien dėl priežasties (pasirinktos laiko atskaitos pradžia)."
Ar paaiškėjo ką pasakei?

P.S. Apie vaizduotės sugebėjimus t.p. būtų galima padiskutuoti atskiroje temoje, sklistų mažiau jaukimosi „laike“...

Kalbėdamas apie vaizduotės tipus maniau palengvinsiąs žmonėms drąsiau pažvelgti į tą piešinį, kad nepabijotų įžvelgti jo klaidas ir prieštaravimus net neturėdami pakankamai tiksliųjų mokslų sugebėjimų ir žinių, bet matau, kad suklydau. Suklydau dėl vaizduotės tipų. Pasirodo jų yra 3. Trečias tipas - jokios vaizduotės nebuvimas arba nykstamai maža vaizduotė. Kol kas tik Nežinukas priklauso tam vaizduotės tipui. Vienintelis mano sutiktas , bet jau labai ryškus atvejis. Vaizduotė tai tas dalykas, kuris apsprendžia kaip mes suvokiame aplinkinį pasaulį/realybę. Be vaizduotės nieko nesuvoki Keistuolis bent pabandė, kaip sakiau - daugiau abstrakčiąja vaizduote (jis ją turi, nors ir silpną) pažvelgti į tą piešinį. Patariau kitiems, kad naudotūsi jiems įprasta vaizduote - realiąja, kad rastų ten klaidas. TIkrai tai yra įmanoma turint bet kokią vaizduotę (be abejo - suprantant apie ką kalba išvis eina). Apsirėminkite mintyse - savo vaizduotėj piešinį taip kaip jums jis taptų aiškesnis, panašesnis į kažką gerai žinomą... Tiesiog įsivaizduokite, kad žiūrite ne į kažkokį ypatingai gudrų brėžinį, o į tarkim - autobusą iš viršaus (bet be stogo) arba į dviaukštį autobusą iš šono... Klausimai tie patys tik jau pritaikant autobusui - Ar tikrai piešinys parodo=įrodo, kad vienoj autobuso pusėj laikas teka lėčiau, susitraukia? Ar autobuso viena pusė susitraukia? Ar tai atitinka realybę? Bus nuomonių?

[Nežinukas]

Na nereikia taip mane gėdint!

Pabandysiu dar kartą: "Egzistuoja", "Yra", "Nėra" "Būna", "Bus", "Buvo", "Vyksta", "Trunka", "Esti" ir pn. yra laiko skirtingi įvardyjimai, išreiškimai - laiko funkcijos. Todėl klausimas - "Ar laikas egzistuoja?" reiškia - "Ar laikas laike?" arba - "Jei laikas egzistuoja – kaip ta „egzistencija“ pasireiškia?" reiškia - "Jei laikas laike – kaip tas „laikas“ laike? Dar kartą: tik naudodami laiko sąvoka ir niekuo daugiau mes galime nusakyti ar išvis kas nors yra = egzistuoja.

Toks jausmas, kad aš tamstą beprotiškai pervertinau!

Na pavyzdžiui visa tai iš eilės:
"Egzistuoja", "Yra", "Nėra" "Būna", "Bus", "Buvo", "Vyksta", "Trunka", "Esti" ir pn...
Aš gi sakiau, kad obelys žydi Lietuvoje, o ne laike.

Matau, su juo nesusitars niekas...

 

 

 

 

Tamsta pamiršai dar vieną
grupę žmonių. Tai viską žinantys žmonės,
kurie tuo pačiu mano, kad vien jie gali
pamokyti kitus..! Ir vien todėl, kad jie taip mano...

[Keistuolis]

Laikas nėra objektas pats sau, nėra matuojamos aplinkos ar materijos sudėtinė dalis ir pasireiškia objektyviai vien taip, kaip bet kuris kitas matavimo etalonas.

...Taip pat paaiškinau kas būtų jei "nebūtų" laiko. Priežastingumo principo nebūtų - viskas įvyktų iškart be jokios priežasties, bet greičiausiai tai neįvyktų niekas, nes koks nors įvykis yra laiko pasireiškimas, kad jis yra. Jei laiko nėra - nevyksta nieko ir nieko nėra.

Būtų labai įdomu sužinoti, o kas galėtų būti laiko priežastis,
jei laikas kuria taip fundamentaliai priežastingumo principą?

[Snukis]

Na pavyzdžiui visa tai iš eilės:
"Egzistuoja", "Yra", "Nėra" "Būna", "Bus", "Buvo", "Vyksta", "Trunka", "Esti" ir pn...
Egzistuoja Kur? Erdvės sąvoka. Tamsta pats sakai, kad erdvė neturi nieko bendro su laiku.

Egzistuoja neatsako į klausimą Kur?, nes "Kur" - yra erdvės sąvoka, Egzistuoja reiškia tą patį kaip ir Yra. Kur - nesako, kaip neatsako, kiek neatsako ir t.t. bet tik tiek, kad yra. Pvz.: Egzistuoja (Yra) 3 milijonai eurų. Norint, kad atasakytų į klausimą kas?, reikia nurodyti "3 milijonai eurų", bet jei nenurodai, kad Egzistuoja, tai ir nereiškia, kad toks sutvėrimas "3 milijonai eurų" yra. Ir beabejo nenurodoma niekaip kur yra, t.y. jokios nuorodos į erdvę.

Yra Kur, kas arba kiek? Erdvės, objekto arba kiekio sąvoka. Nieko bendro neturi su laiku.

Nei į vieną klausimą neatsako niekaip. Kaip ir aukščiau minėtas "Egzistuoja", nes reiškia tą patį, nurodo, kad tai dabar - dar vienas laiko įvardyjimas - esamasis laikas. "Egzistavo" - būvęs laikas - praeitis, "Egzistuos" - būsimasis laikas. Tik tiek ir jokių kitų savybių, parametrų ar dar kažko nenurodo.

Būna Kur, kas arba kiek? Erdvės, objekto arba kiekio sąvoka. Būna kiek pigiau. Visko būna, nors ne visko reikia!
Bus, Buvo Kodėl, kur arba kas? Priežasties, erdvės, arba objekto sąvoka. Nieko bendro neturi su laiku.
Vyksta Kodėl, kur arba kas? Priežasties, erdvės, arba objekto sąvoka. Nieko bendro neturi su laiku.
Trunka Kol? Kol saulė dar nenusileido... Intensyvumo palyginimas kito įvikio atžvilgiu.
Esti Kas? Objekto sąvoka... Nieko bendro neturi su laiku.

Bus, buvo, esti - yra žodžio skirtingos formos - laiko formos. Visi nei į vieną tamstos klausimą neatsako, tik nurodo jų laikus. Ir tik laikus, o nieko bendro neturi su tamstos "pritaikytais" klausimais. Visi jie reiškia tą patį - laiką, jo formas - būtąjį - praeitį, arba esamąjį - dabartį, arba būsimą - ateitį. Nenurodo, nei vietos, nei kažkokių išvis objekto savybių, formų, parametrų ar dar ko nors - tik laiką.

Aš gi sakiau, kad obelys žydi Lietuvoje, o ne laike.
Matau, su juo nesusitars niekas...

"Obelys" - objektai, kurių savybes jei nežinai, tai niekaip ir nenusakomos. Faktas tik tas, kad jos egzistuoja - laike - esamąjame laike. Žydi - esamasis lakas - vyksta dabar, "Lietuvoje" - irgi laike, nes nenurodoma nei kas ta Lietuva, nei kur ta Lietuva yra. Tčiau "Lietuvoje" nurod vietą kur tos obelys yra. Taigi - akivaizdžiai atskiria "yra"= laiką, nuo erdvės. "Aš" gali sakyti tik kol egzistuoji, t.y. - laike. Viskas ką kalbi vienaip ar kitaip susiję su laiku, be jo - niekaip. "Matai" - esamasis laikas, "nesusitars" - būsimasis laikas, tik tiek, kad šie žodžiai turi papildomą informaciją - kas mato ir ką spėlioja.

:twisted: Tamsta pamiršai dar vieną
grupę žmonių. Tai viską žinantys žmonės,
kurie tuo pačiu mano, kad vien jie gali
pamokyti kitus..! Ir vien todėl, kad jie taip mano...

Aš bandau išaiškinti elementarius dalykus, kuriuos žinojo dar senovės filosofai, o jūs visaip stengiatės nesuprasti. Panašu, kad pradžiai jums visiems reikėtų suprasti tam tikrų (gana didelio kiekio) žodžių reikšmes ir prasmes. Tik nekaltinkit manęs, kad tas reikšmes aš sugalvojau. Jos buvo sugalvotos dar iki manęs ir išliks po manęs.

[Snukis]

Būtų labai įdomu sužinoti, o kas galėtų būti laiko priežastis,
jei laikas kuria taip fundamentaliai priežastingumo principą?

Laikas begalinis, o tai reiškia, kad iki pirminės priežasties nedasikasim niekaip. Čia tik "Einšteiniškas" požiūris, kad per neva "Didyjį sprogimą" susikūrė laikas ir materija bei erdvė. Kalambūriškai skambės, bet kad jau nesuprantat žodžių prasmės: - Laikas visada buvo (visada ir buvo yra vėlgi - laiko išraiškos, bet jūs kitaip nesuvokiat ) tai ir yra svarbiausia priežastis visa ko. "Priežastingumo principą kuria" - todėl, kad laikas nėra 0, o kažkoks tarpas tarp "yra" vakarykščio ir "yra" dabar (kalmbūras vėl, bet kitaip jūs nesuvokiat ) ir taip iki begalybės

P.S. Tai daugiau nuomonių dėl piešinio nebus?

[Snukis]

Kadangi užlipau ant grėblio - nelįst į forumus, nes ten VISADA pernelyg gerai apie save manantys žmonės, tai paliksiu šitą forumą taip pat kaip ir kitus. Nematau prasmės kažką aiškinti žmonėms, kurie net bendrojo išsilavinimo nesugebėtų įveikti. Mane pakvietęs čia Keistuolis atrodė iš pirmo žvilgsnio lyg ir rimtas, bet teko nusivilti ir juo Taigi nors ir nesitikiu, kad jūs nors vienas sugebėtumėte išspręsti elementarų maždaug 5-6 klasės (o gal net ir žemesnių klasių) matematikos uždavinuką , pabaigsiu tai ką pradėjau. Nesitikėjau, kad kas nors iš jūsų turi nors kokį nors supratimą apie skaičiavimus (labai nustebau, kad ir logikos sugebėjimų neturit), fiziką ar šiaip sugebėjimų abstrakčiai mastyti, todėl ir siūliau naudotis "paprastąja" - realiąja vaizduote. Maniau, kad Keistuolis tur abstrakčios vaizduotės požymius, bet, sprendžiant iš paskutinių jo pasisakymų, jis tik švaistėsi terminais, apie kuriuos neturi jokio supratimo, t.y. vaizduotės neturi arba turi nykstamai mažą, kaip ir Nežinukas. Bet tiems, kas visgi pabandė galvoti ir naudotis realiąja vaizduote užbaigsiu būtent per Keistuolio atsakymą (nes jis vienintelis kažką pabandė ir nepbijojo išsakyt. Čia iškyla ryšium su tuo psichologinis kazusas - kaip Keistuolis iš visiško nesupratimo kas yra kaip šiame pasaulyje gavo teisingą atsakymą - Erdvėlaikis yra nesamone. Bet jau nesigilinsiu - man pakaks kuriozų.) Taigi:

Atsakymas visiškai aiškus. Nuo vidinių procesų sulėtėjimo dėl pagreičio judančiame objekte lyginamosios erdvės atžvilgiu, jokia laiko sąvokos ėmę nesikeičia. Nes sulėtėja procesai, o ne kažkoks „laikas“, kaip toks..

Keistuolio atsakymas - visiška nesamonė. Galima įžvelgti tam tikras sąvokas turinčias kažkokią prasmę, bet jei geriau pažįsti Keistuolį, tai supranti, kad jis čia tiesiog bandė atrodyt protingas. Visos straipsnio https://en.wikipedia.org/wiki/Time_dilation jau net nebandysiu išaiškinti dėl aukščiau išvardintų priežasčių, tad tik paveiksliuką: https://en.wikipedia.org/wiki/File:Time_dilation02.gif arba tiesiog https://upload.wikimedia.org/wikipedia/ ... tion02.gif (čia, kad nereikėtų net vaizduotėj apsibraižyt, nes neaišku ar sugebės kas nors iš šio forumo).

Nuo vidinių procesų sulėtėjimo dėl pagreičio judančiame objekte ...

Čia galima paklausti - Kokia proga tie kažkokie vidiniai procesai sulėtėja?, bet čia gi "Einšteiniškas" požiūris - kad kažkas dė kažkokių priežasčių kažkaip kinta, tik "Einšteinas" teigė, kad nuo greičio, o Keistuolis - nuo kažkokio pagreičio. Kur jis jį tame brėžinyje įžvelgė - atskiras klausimas. "Judančiame objekte"? "Vidiniai procesai"? Kokie tokie "vidiniai procesai" spalvotame taške, kuris NEJUDA? PIEŠINYJE NĖRA JUDĖJIMO!

... lyginamosios erdvės atžvilgiu, jokia laiko sąvokos ėmę nesikeičia...

Nla bla bla... Kokios tokios "lyginamosios erdvės"? ERDVĖ PIEŠINYJE TIK VIENA! Todėl ir siūliau apsirėminti piešinį, kad matytūsi kas ir kaip. Laiko sąvokos esmė nesikeičia - taip, bet juk klausimas buvo ne apie tai, o kodėl laikrodukai skirtingai neva rodo laiką? Ir kiek tai atitinka realybę? Tam ir siūliau įsivaizduot REALŲ autobusą - viena erdvė padalinta pusiau, tik kažkodėl jame laikrodukai sukasi nevienodai! Be to Keistuolis čia "šoka" pagal Einšteino dūdelę - erdvėlaikį, kurį jis laiko nesamone! Einšteinas irgi teigė, kad laiko esmė nesikeičia, bet keičiasi erdvėlaikis - gal net "lyginamosios erdvės" ir t.t..

... Nes sulėtėja procesai, o ne kažkoks „laikas“, kaip toks..

Vėl "Einšteino" žodžiai Keistuolio lūpose. Juk ne kartą sakiau, kad "Einšteinas" teigė, jog ne laiko sulėtėjimas, o - laiko susitraukimas! Žodžiu - Keistuolis bandė savais žodžiais perpasakot "Einšteino teoriją", o iš tikrųjų... PIEŠINYJE NĖRA NEI JUDĖJIMO, NEI LAIKO KITIMO! PIEŠINIUOSE!!! apskritai nieko nevyksta. .gif plėtinį turintys paveiksliukai vadinami dar kompiuterine animacija, bet labiau jiem tiktų sovietinis apibūdinimas - multiplikacija. Multiplikacija paaiškina, kad čia yra skirtingų paveiksliukų kaitaliojimas ir nieko ką numato "Einšteinas" arba įžvelgia Keistuolis nėra. Žmogus, kuris kūrė tą multiplikaciją turėjo suvokti ką daro (nesamonę), kitaip jam nebūtų pavykę to padaryti. Kitap sakant - jis apgavo pats save ir uždėjo autorines teises (copyright) šiam piešiniui, kad kiti taip debiliškai nepasielgtų kaip jis padarė. Multiplikacijoj joks objektas niekur nejuda, o net jei ir judėtų, tai tai, kad bendra piešinio erdvė išlieka nepakitusi, įrodo, kad "Einšteinas" kalba nesamones. Erdvė, pagal "Einšteiną", turėjo susitraukt tiek pat kiek "susitraukė" neva laikas. Tai turi atitikti trupmeną c=l/t=const. Ūkiškai šnekant pagal "Einšteiną" erdvėlaikis - laikas ir erdvė KARTU TRAUKIASI VIENODAI. To akivaizdu (nu čia jau tiems kas visgi turi kokią nors vaizduotę), kad nėra. Taigi, jei įsivaizduot, kad piešinys tai autobusas padalintas į dvi vienodas dalis, tai vienoj pusėj neva laikrodžiai suksis mažiau, kitoj - daugiau. Kur čia Keistuolis įžvelgė "visiškai aiškų atsakymą" man išliks paslaptimi, bet jei pritariat "Einšteinui" bei Keistuoliui, tai važinėkit autobusais prieš tai išsiaiškinę kurioj pusėj laiko prabėga mažiau Jei visgi turit normalią vaizduotę ir vadovaujatės logika, tai siūskit velniop (parodyt kuriame autobuse tokie stebuklai būna) visus, kurie aiškins, kad viskas tame piešinyje yra tvarkoj ir jis nors ką nors kam nors parodo=įrodo.
Ačiū už dėmesį. Viso

[Nežinukas]

.
Geriau kalbėtum apie temą žmogau,
o ne apie kitų žmonių savybes ar charakterius.

Sakau (aš) , ir į veidrodį būtų lengviau pasižiūrėti,
prieš paviešinant savo pasipiktinimus kitais...

Taigi nors ir nesitikiu, kad jūs nors vienas sugebėtumėte išspręsti elementarų maždaug 5-6 klasės (o gal net ir žemesnių klasių) matematikos uždavinuką , pabaigsiu tai ką pradėjau. Nesitikėjau, kad kas nors iš jūsų turi nors kokį nors supratimą apie skaičiavimus (labai nustebau, kad ir logikos sugebėjimų neturit), fiziką ar šiaip sugebėjimų abstrakčiai mastyti, todėl ir siūliau naudotis "paprastąja" - realiąja vaizduote...

Didelės problemos nematau, kai prireiks susirasiu kokį septintoką, tai jis man viską ir paskaičiuos. Pats tamsta sakai, kad tamstos uždaviniai ne daugiau kaip šeštos klasės...
Tik liepsiu pradėti nuo tamstos „aksiomos“, kad laikas nėra nulis, kaip tamsta liepei.

Pala, pala. Kur aš apie tokius matematinius „išminčius“ tik ką skaičiau?

 

 

 

 

Aach jo, čia apie tamstą skaičiau:

Tiksliau - privalo mokėt pliurpt niekalus būtinai įtraukiant matematinius terminus. Ir kuo sudėtingesni tie pliurpalai - tuo didesnis mokslininkas, genijus. (...) Čia prasideda psichologinis tokio ligonio ilgaamžiškumo paaiškinimas...

Žematiška vókiets!
Paskaitýt ans prieš spiegel, kú ráša,
góal ir pamtýtu sáve, per sávus raščiúkus, sákau.

 

 

 

 

Ir áš sákau, vísi aplink vėni durné.
Ir káp ans táp atpážina visus an sýkia..?

[ataras]

BRT (Bendroji reliatyvumo teorija), mėgina aiškinti, kad egzistuoja erdvės ir laiko tarpusavio sąveika, kuri reiškiasi kokiais tais „erdvėlaikio“ iškreipimas ar fantastiniais „erdvėlaikio“ bangavimais. Tariamai galima išvesti erdvėlaikio vektorių ir taip aprašyti erdvės bei laiko sąveikas. Tokie pasisakymai turėtų priklausyti fantastikos sričiai, nes su moksliškumu tie pasisakymai neturi nieko bendro.

Paaiškinimą pradėsiu nuo to, kad laikas neturi jokios krypties. (Plačiau apie tai straipsnyje "Laiko esmė") Ir taip, „erdvėlaikis“ netenka svarbiausios koordinatės - laiko. Taip nebeįmanoma nusibrėžti trikampiuką, kur viena kraštinė galėtų reikšti laiką, kuo vadavosi Minkovskis, o vėliau Ainštein’as. To pasekoje Pitagoro nusakyti santykiai nebegalioja ir jokios „Minkovsko“ teorijos nebeturi galimybės egzistuoti.

Taigi, nėra praeities, nėra ir ateities! Nes tos sąvokos nusako ribotą objektų egzistavimą, kitų objektų atžvilgiu, ir ne daugiau. Jei imsime kaip pavyzdį vieną valandą, galime sakyti, jog nueiti į parduotuvę trunka lygiai tiek, kiek reikia žemei pasisukti 15 laipsnių saulės atžvilgiu. Kadangi būtent taip traktuojama valanda, arčiau žemės ašigalių ji yra žymiai trumpesnė, nei ties pusiaujo.
nardymo rinkinys
Visą tai, kas su juo dar gali nutikti, žmogus vadina ateitimi, o visa tai kas jau nutiko, vadina praeitimi. Bet nei ateitis, nei praeitis neturi nieko bendros su laiku. Klausimas: „kiek laiko aš dar gyvensiu“, reiškia vien klausimą, kiek kartų žemė apskries saulę, kol aš, kaip žmogus baigsiu savo buvimą žemėje. Ir tai neturi nieko bendro su laiku. Taip lyginima vien žmogaus buvimo trukmė, žemės apsisukimų aplink saulę atžvilgiu. Vadinasi, taip mėginama suvokti vieno vyksmo trukmę, lyginant su kitu vyksmu.

Aš manau, „Bendroji reliatyvumo teorija“ yra suokalbis prieš žmoniją, kuris siekia apriboti žmonių pažinimą.

1. Erdvės ir laiko sąveika: Jūsų pastebėjimas, kad bendroji reliatyvumo teorija mėgina aiškinti erdvės ir laiko sąveiką, yra teisingas. Pagal šią teoriją, erdvė ir laikas yra susijęs vienetas, vadinamas erdvėlaikiu. Tai pakeičia tradicinę pažiūrą, kurioje laikas ir erdvė yra nepriklausomos sąvokos.

2. Moksliškumas ir fantastika: Jūsų komentaras, kad šios sąveikos aprašymai turėtų priklausyti fantastikos sričiai, remiasi jūsų nuomone apie teorijos moksliškumą. Tai yra gana diskutuotinas klausimas. Reliatyvumo teorija, nors ir sukelia kartais netradicinių ir iššūkio kėliančių idėjų, tačiau yra rimtai ištirtas ir patvirtintas mokslinis modelis, kuris buvo naudojamas prognozuojant, paaiškinant ir suprantant fizinės pasaulio reiškinius.

3. Laiko esmė ir kryptis: Jūsų minėjimas, kad laikas neturi jokios krypties ir kad erdvėlaikis netenka svarbiausios koordinatės - laiko, yra susijęs su šiuolaikine fizikos pažanga. Mokslo bendruomenė teigia, kad tam tikrose sąlygose laikas gali vykti kitokiai ir kartais net keistai, kaip tai parodo laiko dilatacija (lėtėjimas) arba laiko susitraukimas, kurie yra eksperimentaliai patvirtinti reiškiniai.

4. Kanonas ir interpretacija: Jūsų pastaba, kad tam tikros kanonų priimtos teorijos gali turėti įtakos tam, kaip yra suvokiamas turinys, yra svarbi ir dažnai diskutuojama. Mokslinių teorijų interpretacija ir jų priėmimas turi įvairių aspektų, įskaitant kultūrinę, istorinę ir filosofinę kontekstą.

5. Asmeniniai įsitikinimai: Jūsų nuomonė apie bendrojo reliatyvumo teoriją kaip suokalbio prieš žmoniją, siekiant apriboti pažinimą, yra subjektyvi ir atspindi jūsų asmeninę interpretaciją. Mokslinių teorijų interpretacijos skiriasi, ir dažnai skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones apie tai, kaip ir kodėl tam tikros teorijos yra priimamos.

Atkreipkite dėmesį, kad bendroji reliatyvumo teorija yra viena iš mokslinių teorijų, kurios yra naudojamos paaiškinti fizinius pasaulio reiškinius. Jos supratimas ir interpretacija gali skirtis, ir tai yra svarbi mokslinės diskusijos dalis.

[Keistuolis]

Malonu, kad forumas kiek atsigavo, o svarbiausia, mąstančių žmonių pasisakymais. Tikras stebuklas! Tiesa, nuo vaikystės ir iki šiol nesuprantu, kodėl žodį stebuklas reikia rašyti su trumpąją „u“, kai natūraliai tariama: „stebūklas“. Bet tiek to...

1. Erdvės ir laiko sąveika: Jūsų pastebėjimas, kad bendroji reliatyvumo teorija mėgina aiškinti erdvės ir laiko sąveiką, yra teisingas. Pagal šią teoriją, erdvė ir laikas yra susijęs vienetas, vadinamas erdvėlaikiu. Tai pakeičia tradicinę pažiūrą, kurioje laikas ir erdvė yra nepriklausomos sąvokos.

Daug ką mėgina aiškinti reliatyvumo teorija... Tai va, ponas Albertas susižavėjęs Hermano Minkovskio iš Aleksoto (Kaunas) samprotavimais, apie tariamą laiko vektorių erdvėje, kaip visada savindamasis svetimus apmąstymus, nusprendė tai apibendrinti. Tiek žinių apie „erdvėlaikį“...

Dar kartą patariu pradėti pokalbį apie „erdvėlaikį“, pamąstymais apie tai, kas gi yra laikas.

2. Moksliškumas ir fantastika: Jūsų komentaras, kad šios sąveikos aprašymai turėtų priklausyti fantastikos sričiai, remiasi jūsų nuomone apie teorijos moksliškumą. Tai yra gana diskutuotinas klausimas. Reliatyvumo teorija, nors ir sukelia kartais netradicinių ir iššūkio kėliančių idėjų, tačiau yra rimtai ištirtas ir patvirtintas mokslinis modelis, kuris buvo naudojamas prognozuojant, paaiškinant ir suprantant fizinės pasaulio reiškinius.

Greičiausiai todėl, kad tas „patvirtintas mokslinis modelis“ prisiriša prie populistinių išvedžiojimų ir nesugeba paaiškinti, kodėl iki šiol mes sugebame vertinti vos 5% mus supančios aplinkos (kosmologine prasme) ir tai įvardina „tamsiąja materija“. Tai gal tas požiūris tikrai neaprašo mus supančios aplinkos? Lieku prie savo nuomonės, kad teiginiai, jog egzistuoja erdvės ir laiko tarpusavio sąveika, kuri reiškiasi kokiais tais „erdvėlaikio“ iškreipimas ar fantastiniais „erdvėlaikio“ bangavimais, tikrai priklausyti fantastikos sričiai. Kadangi laiko – tiesiog nėra. Nes tai, ką mes vadiname laiku, yra vien įvairių įvykiu tarpusavio sąveikos intensyvumo išraišk. Pavyzdžiui, kaip greitai iš taško A mes pasieksime tašką B. Ir tai mes vadiname laiku, nors tai yra vien intensyvumo vertinimas. Tiesa, vyksmo priežastingumą vargu ar galima paneigti. Tai apie ką šiandien galime kalbėti, aptardami mažiausią įvykių priežastį, yra Makso Planko aprašyta impulso sąvoka.

3. Laiko esmė ir kryptis: Jūsų minėjimas, kad laikas neturi jokios krypties ir kad erdvėlaikis netenka svarbiausios koordinatės - laiko, yra susijęs su šiuolaikine fizikos pažanga. Mokslo bendruomenė teigia, kad tam tikrose sąlygose laikas gali vykti kitokiai ir kartais net keistai, kaip tai parodo laiko dilatacija (lėtėjimas) arba laiko susitraukimas, kurie yra eksperimentaliai patvirtinti reiškiniai.

Kiek man žinoma, Albertas Einšteinas nekabėjo apie „laiko sulėtėjimą“. Jis sakė, kad laikrodis eis lėčiau. Taigi, jis kalbėjo apie aplinkos tankį, kur visi įvykiai vyksta lėčiau - ne apie laiką. Kai prieš užpildami arbatos puodelį įdedate cukraus, jūs padidinate tirpalo cheminį tankį ir arbata įsisavins lėčiau... Eksperimentiškai gali būti patvirtinimas vien įvykių intensyvumo kitimas atitinkamo tankio (masės) aplinkoje.

4. Kanonas ir interpretacija: Jūsų pastaba, kad tam tikros kanonų priimtos teorijos gali turėti įtakos tam, kaip yra suvokiamas turinys, yra svarbi ir dažnai diskutuojama. Mokslinių teorijų interpretacija ir jų priėmimas turi įvairių aspektų, įskaitant kultūrinę, istorinę ir filosofinę kontekstą.

Čia kalbama apie gryną dogmatizmą? Oi joj, joj...

5. Asmeniniai įsitikinimai: Jūsų nuomonė apie bendrojo reliatyvumo teoriją kaip suokalbio prieš žmoniją, siekiant apriboti pažinimą, yra subjektyvi ir atspindi jūsų asmeninę interpretaciją. Mokslinių teorijų interpretacijos skiriasi, ir dažnai skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones apie tai, kaip ir kodėl tam tikros teorijos yra priimamos.

Tokių nesąmonių, kaip: "...reliatyvumo teoriją kaip suokalbio prieš žmoniją, siekiant apriboti pažinimą", tikrai niekada nekalbėjau.

Neabejoju, kad nepažįstu visą Tiesą. Tik ką keičia kieno nors nuomonė apie Tiesą? Kai kas sako, kad jis turi savo tiesą, o kitas savo. Taip žmogelis net nesuvokia, jog jis šneka apie savo nepajėgumą pažinti Tiesą. Sakydamas, kad jis turi savo tiesą, jis sako, jog jo nuomonė yra tiesa. Nes Tiesa arba yra, arba jos nėra. Nepriklausomai nuo interpretacijos. Tiesa yra virš bet kokių, net kvailiausių interpretacijų ir virš bet kokio melo, nes vien Tiesa aprašo net menkiausią melą.

Atkreipkite dėmesį, kad bendroji reliatyvumo teorija yra viena iš mokslinių teorijų, kurios yra naudojamos paaiškinti fizinius pasaulio reiškinius. Jos supratimas ir interpretacija gali skirtis, ir tai yra svarbi mokslinės diskusijos dalis.

Nesupratau. Tai pasiūlymas sapalioti įvairiausiais būdais, prisidengiant „panacėja – mokslas“, grindžiant įvairiausias nesąmones? Tokias nesąmones kaip, Alberto į krūvą sudrėbtas rimtų mokslininkų tyrimų išvadas, įrėminus jas į Alberto reliatyvumą... Nesu priešiškas ponui Einšteinui, tiesiog erzina populiariai pripažintos nesąmonės.