Ar galima įrodyti Dievo buvimą?

[Keistuolis]

O, kodel? Turetum zhinoti, jog rato principajs, tik ratas ir irodomas...

Kodėl tik ratas?

[Samonesfilosofija]

Todel, jog isivaizdavimas pakito...
Jeigu dabar siaudine baidykle, taj koks sekantis argumentas?.
Jusu materialus noraj tokie, jog isivaizduoti galima...
O, jeigu sublimacija nebutu reiksminga?.
Isivaizduokit, o kodel tas finetiuningas galetu egzistuot?.

[Samonesfilosofija]

Ar tu teigi, ar neigi? Jog apibrezhti materija reikia zhinot, ish ko?

Aš klausiu: ‚kas yra "materija"?‘ nes tamsta sakei:
Materija? Taj dar neirodyta, bet taj samone+laiko formatas!

Galima...
1)nes materialus faktoriaj yra...

Aš klausiu: taigi, kas ta „materija“? Kaip „materija“ atpažįstama ir kaip ji aprašoma? Nes be žinojimo, kas ta „materija“, apie "materialius faktorius" negali būti kalbos...
apie materialius faktorius nieko nerashoma?kadangi viskas yra materija, taj daug apie faktorius yra...
Nes kol neaišku, kas ta „materija“, nėra jokios prasmės argumentuoti kokiomis tai „materialiomis sąlygomis“, kaip tamsta tai mėgini daryti.
argumentuoti? o taj buvo ne nuokalne?
Bet klausimas buvo ir yra: ar galima įrodyti Dievo buvimą?

Atsakymas...tas Dievas turi buti, ir yra!. ;]].

[Samonesfilosofija]

Samone+laikas sukuria materijos funkcija..
nes..
a) zhinome, kiek yra materialiu salygu, o jos yra apibrezhtos!
b) determinuotume, jeigu turetume valios?
taj c)? tik kvestijonuojam....
;]] kas ta salyga?.

[Keistuolis]

Atsakymas...tas Dievas turi buti, ir yra!

Prisipažinsiu: tokio kvailo atsakymo nesitikėjau...
Labankt!

[flipis]

Sveiki atvykę į forumą. Nors tamstos žinutė tikrai chaotiška, išskyriau pamokymą:

Pradekit nuo argumentu.. decor
Tepateda JUMS BIBLIJA, O`KLOUNU PASIRODYMAJ, IR LAISVAMANIU ORGANIZACIJA...
NENEIKIT, BET JAU IRODZHIAU DIEVAS YRA!

Noriu paklausti ir kitus lankytojus:
ar tikrai įmanoma įrodyti Dievo buvimą?

Patikslinsiu. Mano klausimas neturi nieko bendro su tikėjimu ar netikėjimu.
Mane domina vien įrodymų pateikimo galimybė ar ne galimybė.

Įrodyti Dievo buvimą ar nebuvimą yra sudėtingas filosofinis ir mokslinis klausimas, kuris jau daugelį amžių skatina diskusijas tarp religinių, filosofinių ir mokslinių bendruomenių. Šis klausimas taip pat yra giluminis ir daugiasluoksnis, nes skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones ir įsitikinimus apie Dievo buvimą, ir įrodymai gali būti interpretuojami skirtingai.

Moksliniame kontekste dažnai remiamasi empiriniais duomenimis, stebėjimais ir tyrimais, kad būtų galima formuoti išvadas. Tačiau kai kalbama apie Dievą ar kitus transcendentinio pobūdžio dalykus, tai dažnai tampa iššūkiu, nes moksliniai metodai dažnai yra nukreipti į materialų pasaulį, o Dievas dažnai suvokiamas kaip viršmaterialus ir nepasiekiamas tiesiogiai stebint.

Kai kurie filosofai ir teologai teigia, kad Dievo buvimas yra tikėjimo sritis, kuri gali būti išgyventa asmeniškai, tačiau ne visada gali būti moksliškai ar empiriškai įrodyta ar paneigta. Kiti gali teigti, kad yra tam tikrų argumentų ar apmąstymų, kurie, nors ir neturintys absoliučios įrodymų galios, gali skatinti žmones manyti, jog Dievas yra.

Taigi, atsakymas į jūsų klausimą yra, kad tai priklauso nuo požiūrio ir interpretacijos. Moksliniu požiūriu gali būti iškeltas klausimas, ar galima moksliniu būdu empiriškai įrodyti transcendentinį dalyką kaip Dievą, ir šiuo metu mokslinė bendruomenė nesutaria dėl vieningo atsakymo šiuo klausimu.

[Keistuolis]

Įrodyti Dievo buvimą ar nebuvimą yra sudėtingas filosofinis ir mokslinis klausimas, kuris jau daugelį amžių skatina diskusijas tarp religinių, filosofinių ir mokslinių bendruomenių. Šis klausimas taip pat yra giluminis ir daugiasluoksnis, nes skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones ir įsitikinimus apie Dievo buvimą, ir įrodymai gali būti interpretuojami skirtingai.

Ne abejotina, kad interpretacijos, nuomonės, įsitikinimai tikrai gali būti įvairūs. Deja, interpretacijos, nuomonės ar įsitikinimai neturi nieko bendro su Dievo buvimo įrodymais. Tai tik požiūrių išraiškos, kurios greičiausiai atspindi nesuvokimą, apie ką kalbama. Liūdniausia šitoje situacijoje tai, kad apie Dievo buvimą ar nebuvimą mėginama spręsti lyg apie kokį tai daiktą, kuris yra arba jo nėra.

Moksliniame kontekste dažnai remiamasi empiriniais duomenimis, stebėjimais ir tyrimais, kad būtų galima formuoti išvadas. Tačiau kai kalbama apie Dievą ar kitus transcendentinio pobūdžio dalykus, tai dažnai tampa iššūkiu, nes moksliniai metodai dažnai yra nukreipti į materialų pasaulį, o Dievas dažnai suvokiamas kaip viršmaterialus ir nepasiekiamas tiesiogiai stebint.

Ach ta „mokslinė prasmė“! Lyg panacėja nuo visų nesąmonių. Bet tiek to. Mes norime rasti kriterijus, kurias vadovaudamiesi galime mėginti suvokti, kaip visa yra. Ta „mokslinė prasmė“ aiškiai rodo, jog transcendentinis pobūdis tai „mokslinei prasmei“ neprieinamas. Čia norisi paklausti, kaip galima suprasti pasakymą: „moksliniai metodai dažnai yra nukreipti į materialų pasaulį“? Sakau, gal Tamsta gali man paaiškinti kas slepiasi už materijos sąvokos. Man labiau panašu, jog ši sąvoka mėgina reikštis lyg Dievo sąvokos pakaitalas. Lyg viską aprėpianti ir visko kas mus supa esmė.

Kai kurie filosofai ir teologai teigia, kad Dievo buvimas yra tikėjimo sritis, kuri gali būti išgyventa asmeniškai, tačiau ne visada gali būti moksliškai ar empiriškai įrodyta ar paneigta. Kiti gali teigti, kad yra tam tikrų argumentų ar apmąstymų, kurie, nors ir neturintys absoliučios įrodymų galios, gali skatinti žmones manyti, jog Dievas yra.

Na ja, teologai... Esmėje teologija yra tikėjimą grindžiančių pradinių raštų studijavimas. Deja šiandien, tai tampa lyg dogmatizmo „motina“, kur tariamos teologijos įgyvendintojai mėgina savo asmeninį nemokšiškumą pateikti lyg tikėjimo ar netikėjimo Dievu pagrindu. Visgi tenka stebėtis, „kad Dievo buvimas yra tikėjimo sritis, kuri gali būti išgyventa asmeniškai“. Na gerai, mes kalbame šiandien apie maždaug aštuonis milijardus žemės gyventojus. Tai Dievulėlis aprėpia juos visus asmeniškai?

Taigi, atsakymas į jūsų klausimą yra, kad tai priklauso nuo požiūrio ir interpretacijos. Moksliniu požiūriu gali būti iškeltas klausimas, ar galima moksliniu būdu empiriškai įrodyti transcendentinį dalyką kaip Dievą, ir šiuo metu mokslinė bendruomenė nesutaria dėl vieningo atsakymo šiuo klausimu.

Na čia tai bent - „mokslinė bendruomenė“, ji turi rimtų rūpesčių. Tai „kad tai priklauso nuo požiūrio ir interpretacijos“ reiškia, jog „mokslinė bendruomenė“ pasilieka sau teisę nuspręsti ar Dievas gali būti ar ne... Tiesa jai mažiausiai rūpi...

Ir kvailiausia šiuo požiūriu tai, kad sprendžiamas klausimas ar Dievas egzistuoja, lyg koks daiktas... O „tikintieji“, mano suvokimu, vertina Dievą lyg kokią tarnaitę, kuri jiems turėtų pagelbėti jų bėdose. Kvailiau nesugalvosi!

[taluta]

Įrodyti Dievo buvimą ar nebuvimą yra sudėtingas filosofinis ir mokslinis klausimas, kuris jau daugelį amžių skatina diskusijas tarp religinių, filosofinių ir mokslinių bendruomenių. Šis klausimas taip pat yra giluminis ir daugiasluoksnis, nes skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones ir įsitikinimus apie Dievo buvimą, ir įrodymai gali būti interpretuojami skirtingai.

Ne abejotina, kad interpretacijos, nuomonės, įsitikinimai tikrai gali būti įvairūs. Deja, interpretacijos, nuomonės ar įsitikinimai neturi nieko bendro su Dievo buvimo įrodymais. Tai tik požiūrių išraiškos, kurios greičiausiai atspindi nesuvokimą, apie ką kalbama. Liūdniausia šitoje situacijoje tai, kad apie Dievo buvimą ar nebuvimą mėginama spręsti lyg apie kokį tai daiktą, kuris yra arba jo nėra.

Moksliniame kontekste dažnai remiamasi empiriniais duomenimis, stebėjimais ir tyrimais, kad būtų galima formuoti išvadas. Tačiau kai kalbama apie Dievą ar kitus transcendentinio pobūdžio dalykus, tai dažnai tampa iššūkiu, nes moksliniai metodai dažnai yra nukreipti į materialų pasaulį, o Dievas dažnai suvokiamas kaip viršmaterialus ir nepasiekiamas tiesiogiai stebint.

Ach ta „mokslinė prasmė“! Lyg panacėja nuo visų nesąmonių. Bet tiek to. Mes norime rasti kriterijus, kurias vadovaudamiesi galime mėginti suvokti, kaip visa yra. Ta „mokslinė prasmė“ aiškiai rodo, jog transcendentinis pobūdis tai „mokslinei prasmei“ neprieinamas. Čia norisi paklausti, kaip galima suprasti pasakymą: „moksliniai metodai dažnai yra nukreipti į materialų pasaulį“? Sakau, gal Tamsta gali man paaiškinti kas slepiasi už materijos sąvokos. Man labiau panašu, jog ši sąvoka mėgina reikštis lyg Dievo sąvokos pakaitalas. Lyg viską aprėpianti ir visko kas mus supa esmė. mkds

Kai kurie filosofai ir teologai teigia, kad Dievo buvimas yra tikėjimo sritis, kuri gali būti išgyventa asmeniškai, tačiau ne visada gali būti moksliškai ar empiriškai įrodyta ar paneigta. Kiti gali teigti, kad yra tam tikrų argumentų ar apmąstymų, kurie, nors ir neturintys absoliučios įrodymų galios, gali skatinti žmones manyti, jog Dievas yra.

Na ja, teologai... Esmėje teologija yra tikėjimą grindžiančių pradinių raštų studijavimas. Deja šiandien, tai tampa lyg dogmatizmo „motina“, kur tariamos teologijos įgyvendintojai mėgina savo asmeninį nemokšiškumą pateikti lyg tikėjimo ar netikėjimo Dievu pagrindu. Visgi tenka stebėtis, „kad Dievo buvimas yra tikėjimo sritis, kuri gali būti išgyventa asmeniškai“. Na gerai, mes kalbame šiandien apie maždaug aštuonis milijardus žemės gyventojus. Tai Dievulėlis aprėpia juos visus asmeniškai?

Taigi, atsakymas į jūsų klausimą yra, kad tai priklauso nuo požiūrio ir interpretacijos. Moksliniu požiūriu gali būti iškeltas klausimas, ar galima moksliniu būdu empiriškai įrodyti transcendentinį dalyką kaip Dievą, ir šiuo metu mokslinė bendruomenė nesutaria dėl vieningo atsakymo šiuo klausimu.

Na čia tai bent - „mokslinė bendruomenė“, ji turi rimtų rūpesčių. Tai „kad tai priklauso nuo požiūrio ir interpretacijos“ reiškia, jog „mokslinė bendruomenė“ pasilieka sau teisę nuspręsti ar Dievas gali būti ar ne... Tiesa jai mažiausiai rūpi...

Ir kvailiausia šiuo požiūriu tai, kad sprendžiamas klausimas ar Dievas egzistuoja, lyg koks daiktas... O „tikintieji“, mano suvokimu, vertina Dievą lyg kokią tarnaitę, kuri jiems turėtų pagelbėti jų bėdose. Kvailiau nesugalvosi!

Jūs išreiškėte savo nuomonę ir požiūrius į šiuos klausimus, ir tai yra visiškai suprantama. Diskusijos apie Dievo buvimą ar nebuvimą yra giluminės ir ilgalaikės, o skirtingų žmonių įsitikinimai ir požiūriai į šią temą tikrai gali labai skirtis.

Iš tiesų, mokslas ir religija dažnai turi skirtingus metodus ir tikslus. Moksliniams tyrimams dažnai būdinga stebėjimo ir eksperimentavimo metodika, skirta nagrinėti materialų pasaulį ir paaiškinti jo reiškinius. Tuo tarpu religinės patirties pagrindu tikintieji gali turėti asmenines dvasines patirtis, kurios gali būti svarbios jiems, bet nesutapti su moksliškai pagrįstais faktais.

Dėl Dievo buvimo klausimo, tai ši tema yra sudėtinga ir daugialypė. Mokslinė bendruomenė dažnai nepritaria vieningam požiūriui šiuo klausimu, nes moksliniai metodai gali būti nepakankami nagrinėti transcendentinius ar metafizinius reiškinius. Todėl įrodymų ir įtikinimų dėl Dievo buvimo interpretacija ir vertinimas gali skirtis priklausomai nuo asmeninio požiūrio.

Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir požiūrį į šiuos klausimus, ir tai yra viena iš laisvės ir pasaulėvaizdžio pliuralizmo išraiškų. Diskusijos ir argumentai dėl šių temų visada bus, ir svarbu gerbti kitų nuomones, net jei mes nesutinkame su jomis.

[Nežinukas]

Fain!

Diskusijos apie Dievo buvimą ar nebuvimą yra giluminės ir ilgalaikės, o skirtingų žmonių įsitikinimai ir požiūriai į šią temą tikrai gali labai skirtis.

Papuorinsu žematiška. Ein žemaits sava miške ir mata, stuov po boimu tips su šalmu. Nim žemaits kuoku ir trenk tam per krame . Ans ne grun! Žemaits saka: vo kiets! Tap atsirad vuokiets ir (und) vuoketija. Tas krikščons turėja šalmu ir atėja pakrikšit žemaiti. Matei?

Ku ta taluta papuorin:

Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir požiūrį į šiuos klausimus, ir tai yra viena iš laisvės ir pasaulėvaizdžio pliuralizmo išraiškų. Diskusijos ir argumentai dėl šių temų visada bus, ir svarbu gerbti kitų nuomones, net jei mes nesutinkame su jomis.

Aiške sákau, tas žemaits tikrai gerai padar. No kas gal tam žemaičui uždraust savo miške trenk krikščonui per krame su kouku?

Dabar tas kiščonu kunigs taluta saka, kad ans gal visus pamoki. Nu tap, kap pamuoksluo bažnyčoi. Plep ka nuor ir nieka nepasak. Gražia porin!