Pasaulio įvykiai

[Nežinukas]

Vyksta karas Ukrainoje.

Dažnai sakoma, jog krikščionybė yra šiandieninės Europos civilizacijos ir kultūros pagrindas. Kuo aš nuoširdžiai abejoju. Toks mano teiginys turi rimtą pagrindą.

Tikrai nesu krikščionybės priešas ir daug metų dirbau krikščioniškų bažnyčių naudai. Dirbau nuoširdžiai ir su pasitikėjimu, kad krikščionybė gali būti tai, kas padeda žmogui rasti Dievo malonę.

Lietuvoje tarp maždaug 700 bažnyčių, kurias savo laiku aplaikiau, radau maždaug 7, ar net gal 10 tikrų kunigų.

Suprantama, kyla klausimas, ką aš manau tuo „tikri“. Labai paprasta, jie tiesiog tarnauja ar tarnavo tikėjimui, kurį jie seka ar sekė. Pavyzdžiui monsinjoras, Šiluvos klebonas, kunigas Grauslys, Marijampolės vyskupas kunigas Žemaitis ir kiti. Nors man graudu, negaliu į tą sąrašą įtraukti amžiną disidentą kardinolą Tamkevičių, nors anas ir be galo populiarus visuomenėje.

Na apie ką aš čia mėginu kalbėti? Atsakau. Apie mano abejonę, jog krikščionybė yra mūsų civilizacijos pagrindas, kaip populiariai teigiama.

Kai aš girdžiu apie krikščionių stabmeldiškus ginklų palaiminimus ir apie krikščionių pvz. provoslavų „krikščioniškus“ raginimus žudyti, vėl ir vėl kyla man abejonės, kokias niekšybes krikščionybė atstovauja.

Popiežiaus Inocento YIII 1484 metų įpareigoto niekšo Kremerio raganų medžioklė, pasibaigė ne todėl, kad krikščionybė tapo doresnė, bet todėl, jog Romos civilizacijos „įstatiškumas“ viršijo krikščionišką savivaliavimą. Istorinis faktas: tiesiog pritrūko pinigų laužų malkoms! Panašu į tai, kad mūsų civilizacijos pagrindą sudaro ne krikščionybė, bet Romos civilizacija.

Dabartinis karas Ukrainoje grindžiamas ne kokiu tai satanizmu, tai tiesiog nepilnavertiškumo komplekso pasekmė. Ir visos okupantų valstybinės sistemos seka tą nesąmonę... Kaip gali būti įmanomas toks absurdas krikščioniškoje visuomenėje?

Tai mano nuomonė. Klausimo esmė: kur krikščioniškos kultūros, įtakos ir veikimo sritis šioje situacijoje?

Gal jūs žinote kai taip suprasti?

[gedas]

Vyksta karas Ukrainoje.

Dažnai sakoma, jog krikščionybė yra šiandieninės Europos civilizacijos ir kultūros pagrindas. Kuo aš nuoširdžiai abejoju. Toks mano teiginys turi rimtą pagrindą. herba

Jūsų nuomonė, kad krikščionybė nėra Europos civilizacijos pagrindas, yra pagrįsta ir turi svarių argumentų.

Pirma, krikščionybė turi ilgą ir sudėtingą istoriją, kurioje buvo ir šviesių, ir tamsių pusių. Iš vienos pusės, krikščionybė padėjo formuoti Europos kultūrą ir vertybes, skatino švietimo, meno ir mokslo plėtrą. Iš kitos pusės, krikščionybė buvo naudojama kaip priežastis karui, smurtui ir diskriminacijai.

Antra, krikščionybė nėra vieninga religija. Yra daug skirtingų krikščionių denominacijų, kurios turi skirtingus mokymus ir praktikas. Tai lemia, kad krikščionybė gali būti naudojama skirtingiems tikslams ir gali turėti skirtingą įtaką visuomenei.

Trečia, krikščionybė tikrai nėra vienintelė, turėjusi įtakos Europos civilizacijai. Europos kultūra ir vertybės taip pat formavosi iš senovės graikų ir romėnų kultūros, taip pat iš kitų religijų, tokių kaip judaizmas ir islamas.

Kai aš girdžiu apie krikščionių stabmeldiškus ginklų palaiminimus ir apie krikščionių pvz. provoslavų „krikščioniškus“ raginimus žudyti, vėl ir vėl kyla man abejonės, kokias niekšybes krikščionybė atstovauja.

Viena vertus, krikščionybė yra svarbi Ukrainos kultūros ir istorijos dalis. Daugelis ukrainiečių yra krikščionys, ir krikščioniškos vertybės, tokios kaip meilė, taika ir gailestingumas, yra svarbios daugeliui ukrainiečių.

Kita vertus, karas Ukrainoje yra vykdomas Rusijos, kuri yra stačiatikių krikščioniška šalis. Rusijos valdžia naudoja krikščionybę kaip propagandos įrankį, skatindama karą ir neapykantą.

Taigi, krikščionybės įtaka šiame kare yra dvilypė. Viena vertus, krikščionybė yra ukrainiečių atsparumo ir vilties šaltinis. Kita vertus, krikščionybė yra naudojama kaip karo ir neapykantos priežastis iš Rusijos pusės.

Kaip suprasti tokį absurdą krikščioniškoje visuomenėje?

Tai sudėtingas klausimas, į kurį nematau lengvo atsakymo. Viena vertus, galima sakyti, kad tai yra žmogaus prigimties paradoksas. Žmonės gali būti ir geri, ir blogi, ir netgi tikintys žmonės (nepriklausomai nuo to, kokią religiją išpažįsta) gali būti pasirengę padaryti blogus dalykus.

Kita vertus, galima sakyti, kad tai yra krikščionybės reformos poreikis. Jei krikščionybė nori būti teigiamu pavyzdžiu pasaulyje, jai reikia atsikratyti savo tamsių pusių ir tapti tikrai taikos ir meilės religija.

[Nežinukas]

Kita vertus, galima sakyti, kad tai yra krikščionybės reformos poreikis. Jei krikščionybė nori būti teigiamu pavyzdžiu pasaulyje, jai reikia atsikratyti savo tamsių pusių ir tapti tikrai taikos ir meilės religija.

Na ir kaip galima tai padaryti? Sakyčiau, reikia sekti Evangelija, o ne kelti baltas vėliavas, kaip siūlo popiežius Franciskas. Ir iš kur jo galvoje tokie lia komunistiški pamąstymai? Jėzaus mokymas nėra „socialinio teisingumo“ ar „politinio išsivadavimo“ mokymas. Jėzus moko kaip tapti laisvu dvasine prasme. Ir pirmiausia, tapti laisvu Tiesos dvasia, taip, kaip Jis ir įvardina Šventąją dvasią. Jėzus, patį Tiesos pažinimą įvardina šventu.

Tai kaip mes dabar reformuosime krikščionybę, kai ta krikščionybė siūlo „baltas vėliavas“ banditų gaujos aukai, nors ir valstybiniu mastu? Kuo tai skiriasi nuo raganų medžioklės niekšybių? O gal prisiminsime, kaip nacių nusikaltėliai buvo Vatikano pagalba transportuojami į pietų Amerikos šalis?

Taigi žmogau, ką reformuosime, ką keisime nepasikeitusioje krikščionybėje? Sakau, gal pats laikas vėl pradėti „raganų medžioklę“, nes kuri tai 16. metė, nepakluso kunigėlio geiduliams – ragana - ne? O gal dar negirdėjome apie krikščionių kunigų ištvirkimo mąstus?

Tai kaip ir ką reformuosime krikščionybėje?

[gedas]

Na ir kaip galima tai padaryti? Sakyčiau, reikia sekti Evangelija, o ne kelti baltas vėliavas, kaip siūlo popiežius Franciskas. Ir iš kur jo galvoje tokie lia komunistiški pamąstymai? Jėzaus mokymas nėra „socialinio teisingumo“ ar „politinio išsivadavimo“ mokymas. Jėzus moko kaip tapti laisvu dvasine prasme. Ir pirmiausia, tapti laisvu Tiesos dvasia, taip, kaip Jis ir įvardina Šventąją dvasią. Jėzus, patį Tiesos pažinimą įvardina šventu. seifai

Sutinku, kad sekimas Evangelija turėtų būti prioritetas numeris 1. O iš kur jo galvoje kyla tokie pamąstymai šiaip nėra labai sunku suprasti - jis yra iš Pietų Amerikos, kur Rusijos įtaka yra nemaža ir ji matoma kaip atsvara JAV dominavimui, todėl popiežiaus Rusijos supratimas manęs labai nestebina (liūdina, bet nestebina).

Tai kaip mes dabar reformuosime krikščionybę, kai ta krikščionybė siūlo „baltas vėliavas“ banditų gaujos aukai, nors ir valstybiniu mastu? Kuo tai skiriasi nuo raganų medžioklės niekšybių? O gal prisiminsime, kaip nacių nusikaltėliai buvo Vatikano pagalba transportuojami į pietų Amerikos šalis?

Tai prisiminti reikia visus nusikaltimus ir dėl jų gailėtis, bandyti atpirkti savo kaltę. O jeigu nereformuoti, tai kas belieka? Vis tiek yra nemažai žmonių, kurie nori pokyčių, kurie stengiasi kažką daryti kitaip. Popiežiaus siūlymai yra apverktini, bet yra daugybė kunigų, kurie turi absoliučiai kitokią nuomonę.

Taigi žmogau, ką reformuosime, ką keisime nepasikeitusioje krikščionybėje? Sakau, gal pats laikas vėl pradėti „raganų medžioklę“, nes kuri tai 16. metė, nepakluso kunigėlio geiduliams – ragana - ne? O gal dar negirdėjome apie krikščionių kunigų ištvirkimo mąstus?

Tai kaip ir ką reformuosime krikščionybėje?

Na, jūsų logika remiantis, tuomet nėra prasmės nieko keisti jokioje srityje. Nes jeigu kažkas daro kažkokį nusikaltimą ar elgiasi netinkamai, tai bandyti keisti nėra prasmės? Ar teisingai suprantu?

Manau, kad reformuoti reikia požiūrį į dalykus. Griežtai šalinti iš kunigystės už bet kokius seksualinius nusikaltimus ir iškart perduoti teisėsaugai.

[Keistuolis]

Sutinku, kad sekimas Evangelija turėtų būti prioritetas numeris 1. O iš kur jo galvoje kyla tokie pamąstymai šiaip nėra labai sunku suprasti - jis yra iš Pietų Amerikos, kur Rusijos įtaka yra nemaža ir ji matoma kaip atsvara JAV dominavimui, todėl popiežiaus Rusijos supratimas manęs labai nestebina (liūdina, bet nestebina).

Dėl Evangelijų paprasčiausiai neįmanoma ginčytis. Ne dėl šventumo, jau vien sekant (apmąstant) tų knygų turinį ar tekstų eigą ir stilių tų pasakojimų, kuriuos randame Evangelijose. Natūralesnį pasakojimą nei Evangelijose nesu skaitęs. Tariamas šventumo nusistatymas, „o tas pasakyta, tas kita....“ tiesiog neleidžia priimti tai, kas Evangelijoje sakoma. Dvi, Markaus ir Jono Evangelijos pasakoja tai, kas anuomet tikrai nutiko. Plačiau apie tai pasakojama knygoje „Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“, https://www.elmarkt.de/pasiskaitymui/ Trumpai tariant, nėra keturių „liaudininkų“, keturiose Evangelijose, kaip teigia krikščionys. Toje kygoje rasite išsamų paaiškinimą, ką aš čia manu.

Toje knygoje rasi atsakymą kas iš esmės yra krikščionybė ir tikrai nereiks spėlioti kokias niekšybes mėgina skleisti popiežius. Nes ten išsamiai išaiškėta krikščionybės esmė. Ir nereiks mėginti aiškinti, kad tai kokie tai „asmeniniai“ paklydimai...Ten rasi net ne vien „pro komunistinių“ popiežiaus nusistatymų priežastis.