Dievo tarnas

[Keistuolis]

.
Kaip įprasta negaliu nurimti, kai eilinį kartą nustembu, koks keistas žmogiškas supratimas. Kol stebiuosi, tol gyvenu, pilna to žodžio prasme. Kitu atveju tiesiog egzistuočiau, manyčiau...

Taigi, užpuolė mane mintis, kas gi yra Dievo tarnas. Ką mes gana dažnai girdime. Man tas teiginys: „Dievo tarnas“ skamba nesuprantamai, kad nepasakyti kiek kiečiau. Gal tai, kai koks kunigėlis skalbia Dievo kojines ar tas, kuris skelbia kokį tai Dievo mokymą? Lyg jie žinotų, kokie yra Dievo siekiai. Suprantu, suprantu, visi tie Testamentai, tai lyg koks palikimas tų, kurų jau nėra mūsų tarpe. Negi testamentas reiškia ką kitą?

Viskas būtų gerai, jei Dievui reikėtų tarnų, mano manymu, lyg Anas negalėtų be jų apsieiti. Tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad Dievas be tarnų negalėtų apsieiti...

Esmėje noriu suprasti, kaip gi tie Dievo tarnai įsivaizduoja jų užduotis. Problematiška, nes ir kryžiaus karai buvo skelbiami Dievo vardu, mergikės Dievo vardu buvo deginamos ant laužų ir, ir, ir...

Tai kas gi turi teisę vadintis Dievo tarnu?

Tik tiek...

[gedas]

.
Kaip įprasta negaliu nurimti, kai eilinį kartą nustembu, koks keistas žmogiškas supratimas. Kol stebiuosi, tol gyvenu, pilna to žodžio prasme. Kitu atveju tiesiog egzistuočiau, manyčiau...
židiniai
Taigi, užpuolė mane mintis, kas gi yra Dievo tarnas. Ką mes gana dažnai girdime. Man tas teiginys: „Dievo tarnas“ skamba nesuprantamai, kad nepasakyti kiek kiečiau. Gal tai, kai koks kunigėlis skalbia Dievo kojines ar tas, kuris skelbia kokį tai Dievo mokymą? Lyg jie žinotų, kokie yra Dievo siekiai. Suprantu, suprantu, visi tie Testamentai, tai lyg koks palikimas tų, kurų jau nėra mūsų tarpe. Negi testamentas reiškia ką kitą?

Biblijoje žodis "tarnas" dažnai vartojamas kaip meilės ir atsidavimo Dievui simbolis. Pavyzdžiui, Izraelio tauta yra vadinama Dievo tarnais, nes ji yra jo pasirinkta tauta. Taip pat Jėzus Kristus yra vadinamas Dievo Sūnumi ir Dievo tarnu, nes jis atėjo į pasaulį, kad tarnautų žmonėms.

Katalikų bažnyčioje "Dievo tarnu" taip pat gali būti vadinamas asmuo, kuris buvo nukankintas.

Taigi, kas gi turi teisę vadintis Dievo tarnu? Tai klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo. Tačiau, manau, kad kiekvienas, kuris gyvena pagal Dievo valią ir tarnaudamas kitiems, gali vadintis Dievo tarnu, jeigu tik nori.

Jūsų minėti pavyzdžiai, kai Dievo vardu buvo daromi blogi dalykai - tragiški. Tai įrodo, kaip smarkiai galima nuplauti bet kokią sąvoką. Juk naciai irgi rėkė "Dievas su mumis". Tačiau, manau, kad tai nereiškia, kad visi, kurie save vadina Dievo tarnais, tai daro klaidingai arba yra blogi žmonės.

Taip pat svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra susidedantis iš teigiamų ir neigiamų savybių. Net ir tie, kurie save vadina Dievo tarnais, gali padaryti klaidų. Svarbiausia yra mokytis iš savo klaidų ir stengtis gyventi pagal Dievo valią.

[Keistuolis]

Dėkoju Gedai už diskusiją. Man tikrai įdomi Tamstos nuomonė, nes turiu rimtą vargą suprasti oponentus, kadangi nelaikau savo nuomonę standartine arba bendražmogiška. Jau virš 70 metų taip ir nesupratau kaip žmonės mąsto.

Tamstos „beprotiškas“ tolerantiškumas mane vis stebina, nors nemanau, kad tolerantiškumas yra būtina sąlyga, vertinant bet kurią situaciją. Taip jau buvo, kad savo laiku buvau labai, tikrai labai tolerantiškas milicininkas (priverstinai - tokia buvo mano tarnyba sovietinėje kariuomenėje - buvo įdomu...). Deja susidūriau su gausybe situacijų, kur tolerancija tapo labiau kenksminga, nei naudinga. Apie tai kalbu vien tam, kad ir Tamsta pamąstytum plačiau apie tolerancijos naudą. Nes kaip supratau, tai Tamstos svarbiausias nusistatymas vertinant aplinką ir mano pasisakymus.

...Taip pat Jėzus Kristus yra vadinamas Dievo Sūnumi ir Dievo tarnu, nes jis atėjo į pasaulį, kad tarnautų žmonėms.

Na, kas tas Jėzus Kristus žinau kiek kitaip, nei bendražmogiškai šiandien manoma. Nes Evangelijos apie Jėzų Kristų nekalba. Nebent kokiame sufarširuotame nuoraše. Tik va, gal pražiopsojau, bet taip ir neradau Evangelijoje kur vienareikšmiškai būtų pasakyta, jog Jėzus Mesijas yra Dievo Sūnus. Būsiu dėkingas į nuorodą, kur galėčiau rasti savo klaidą. Mano žiniomis pirmą Evangeliją Markus surašė dar prieš 40. mūsų eros metus. Pauliaus pirmieji diktantai, geriausiu atveju, gali būti kildinami iš 50. mūsų eros metų. O tie Pauliaus aiškinimai apie Jėzų Kristų (ne apie Jėzų Mesiją!), lyg norėtų performuoti tikrą pamatą.

...nužudęs savo varžovą Licinijų, o kiek vėliau ir jo 11 metų sūnų, ciesorius Konstantinas tapo vienvaldis ir tarp krikščionių. Tuoj po to, 325. mūsų eros metais, jis sušaukė krikščionių bažnyčios susirinkimą Nikėjoje. Pagrindinis Konstantino siekis buvo per krikščionių bažnyčią visą Romos imperiją susieti su savo vardu ir su savo valdžia. Todėl Nikėjoje buvo nuspręsta Kristų (ne Jėzų iš Nazareto!) laikyti Dievo sūnumi, taip prilyginant Dievui. Kitaip manančiam Arijui, kuris tuo metu buvo Aleksandrijos bažnyčios vyresnysis, ir jo palydovams, tame pasitarime nebuvo leista dalyvauti. Nes Arijus drįso Jėzuje iš Nazareto įžiūrėti ir žmogiškų savybių. Taip stabmeldys ciesorius, tiesiog stabmeldiškai nusprendė, kad Kristus yra krikščionių dievaitis.

Yra taip, kaip yra, net jei tai prieštarauja žmonių nusistatymams. Taip vargu ar šiuo atveju galime kalbėti apie Jėzų Kristų, kaip apie Dievo tarną.

Tačiau, manau, kad kiekvienas, kuris gyvena pagal Dievo valią ir tarnaudamas kitiems, gali vadintis Dievo tarnu, jeigu tik nori.

Jei tik nori, gali vadintis kuo tik nori. Ar dar negirdėjome apie karus skelbiamus Dievo vardu? Čia apie tą: „Gott mit uns“, apie tą „dievas su mumis“, čia apie tai, kaip rėkė naciai. Žmonės dažniausiai daro tai, ką jie tik nori. (Labai rimtas laisvos valios požymis, net jei vien aplinkybių aplinkoje!) Bet tai neturi nieko bendro su tarnyste Dievui. Kartoju: „Ar Dievas tikrai negali apsieiti be tarnų“. Lyg koks vergvaldys? Aš renkuosi kiek konkretesnes sąvokas...

Taip pat svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra susidedantis iš teigiamų ir neigiamų savybių. Net ir tie, kurie save vadina Dievo tarnais, gali padaryti klaidų. Svarbiausia yra mokytis iš savo klaidų ir stengtis gyventi pagal Dievo valią.

Kalba ne apie teigiamas ar neigiamas savybes, klausimo esmė: „Ar gali kas prisilyginti Dievui, kad būtų vadinamas Dievo tarnu“. Na, o anūkams sakau: „kvailys mokosi iš savo klaidų – protingas iš svetimų“.

[gedas]

Tamstos „beprotiškas“ tolerantiškumas mane vis stebina, nors nemanau, kad tolerantiškumas yra būtina sąlyga, vertinant bet kurią situaciją. Taip jau buvo, kad savo laiku buvau labai, tikrai labai tolerantiškas milicininkas (priverstinai - tokia buvo mano tarnyba sovietinėje kariuomenėje - buvo įdomu...). Deja susidūriau su gausybe situacijų, kur tolerancija tapo labiau kenksminga, nei naudinga. Apie tai kalbu vien tam, kad ir Tamsta pamąstytum plačiau apie tolerancijos naudą. Nes kaip supratau, tai Tamstos svarbiausias nusistatymas vertinant aplinką ir mano pasisakymus. d-one

Jūsų mintys apie toleranciją verčia susimąstyti. Iš tiesų, tolerancija gali būti pavojinga, jei ji tampa abejingumu ar pritarimu blogiui. Tačiau, manau, kad tolerancija taip pat yra būtina sąlyga, norint rasti bendrą kalbą su skirtingai mąstančiais žmonėmis. Juk, jei visi būtų vienodi, pasaulis būtų labai nuobodus ir tuščias.

Na, kas tas Jėzus Kristus žinau kiek kitaip, nei bendražmogiškai šiandien manoma. Nes Evangelijos apie Jėzų Kristų nekalba. Nebent kokiame sufarširuotame nuoraše. Tik va, gal pražiopsojau, bet taip ir neradau Evangelijoje kur vienareikšmiškai būtų pasakyta, jog Jėzus Mesijas yra Dievo Sūnus. Būsiu dėkingas į nuorodą, kur galėčiau rasti savo klaidą. Mano žiniomis pirmą Evangeliją Markus surašė dar prieš 40. mūsų eros metus. Pauliaus pirmieji diktantai, geriausiu atveju, gali būti kildinami iš 50. mūsų eros metų. O tie Pauliaus aiškinimai apie Jėzų Kristų (ne apie Jėzų Mesiją!), lyg norėtų performuoti tikrą pamatą.

Kalbant apie Jėzų Kristų, jūsų teiginiai yra įdomūs ir verčia permąstyti krikščioniškąją doktriną. Iš tiesų, Evangelijose nėra tiesioginio teiginio, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus. Tačiau, yra daugybė užuominų, kurios rodo, kad taip gali būti. Pavyzdžiui, Jėzus dažnai kalba apie savo ryšį su Dievu Tėvu, jis daro stebuklus, kurie rodo jo dieviškąją galią, ir jis pats teigia esąs Dievo Sūnus.

Galiausiai, klausimas, ar Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, yra tikėjimo klausimas. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie galėtų vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą.

Jei tik nori, gali vadintis kuo tik nori. Ar dar negirdėjome apie karus skelbiamus Dievo vardu? Čia apie tą: „Gott mit uns“, apie tą „dievas su mumis“, čia apie tai, kaip rėkė naciai. Žmonės dažniausiai daro tai, ką jie tik nori. (Labai rimtas laisvos valios požymis, net jei vien aplinkybių aplinkoje!) Bet tai neturi nieko bendro su tarnyste Dievui. Kartoju: „Ar Dievas tikrai negali apsieiti be tarnų“. Lyg koks vergvaldys? Aš renkuosi kiek konkretesnes sąvokas...

Kalbant apie jūsų pastabas apie Dievo tarnus, sutinku, kad ne visi, kurie save vadina Dievo tarnais, yra tokie iš tikrųjų. Yra daugybė žmonių, kurie naudoja Dievo vardą savo pačių interesams ar kitokiems savanaudiškiems ir negeriems tikslams. Tačiau, manau, kad yra ir daugybė žmonių, kurie iš tikrųjų gyvena pagal Dievo valią ir tarnauja kitiems.

Kalba ne apie teigiamas ar neigiamas savybes, klausimo esmė: „Ar gali kas prisilyginti Dievui, kad būtų vadinamas Dievo tarnu“. Na, o anūkams sakau: „kvailys mokosi iš savo klaidų – protingas iš svetimų“.

Jūsų klausimas, ar kas nors gali prisilyginti Dievui, yra labai sudėtingas. Iš vienos pusės, Dievas yra visagalis ir amžinas, todėl niekas negali būti su juo lygus. Tačiau, iš kitos pusės, Dievas taip pat yra meilės ir gailestingumo šaltinis, todėl jis gali būti panašus į žmogų, kuris gyvena pagal šias vertybes.