Dažnai sakoma, jog krikščionybė yra šiandieninės Europos civilizacijos ir kultūros pagrindas. Kuo aš nuoširdžiai abejoju. Toks mano teiginys turi rimtą pagrindą.

Tikrai nesu krikščionybės priešas ir daug metų dirbau krikščioniškų bažnyčių naudai. Dirbau nuoširdžiai ir su pasitikėjimu, kad krikščionybė gali būti tai, kas padeda žmogui rasti Dievo malonę.

Lietuvoje tarp maždaug 700 bažnyčių, kurias savo laiku aplaikiau, radau maždaug 7, ar net gal 10 tikrų kunigų.
Suprantama, kyla klausimas, ką aš manau tuo „tikri“. Labai paprasta, jie tiesiog tarnauja ar tarnavo tikėjimui, kurį jie seka ar sekė. Pavyzdžiui monsinjoras, Šiluvos klebonas, kunigas Grauslys, Marijampolės vyskupas kunigas Žemaitis ir kiti. Nors man graudu, negaliu į tą sąrašą įtraukti amžiną disidentą kardinolą Tamkevičių, nors anas ir be galo populiarus visuomenėje.
Na apie ką aš čia mėginu kalbėti? Atsakau. Apie mano abejonę, jog krikščionybė yra mūsų civilizacijos pagrindas, kaip populiariai teigiama.

Kai aš girdžiu apie krikščionių stabmeldiškus ginklų palaiminimus ir apie krikščionių pvz. provoslavų „krikščioniškus“ raginimus žudyti, vėl ir vėl kyla man abejonės, kokias niekšybes krikščionybė atstovauja.

Popiežiaus Inocento YIII 1484 metų įpareigoto niekšo Kremerio raganų medžioklė, pasibaigė ne todėl, kad krikščionybė tapo doresnė, bet todėl, jog Romos civilizacijos „įstatiškumas“ viršijo krikščionišką savivaliavimą. Istorinis faktas: tiesiog pritrūko pinigų laužų malkoms! Panašu į tai, kad mūsų civilizacijos pagrindą sudaro ne krikščionybė, bet Romos civilizacija.
Dabartinis karas Ukrainoje grindžiamas ne kokiu tai satanizmu, tai tiesiog nepilnavertiškumo komplekso pasekmė. Ir visos okupantų valstybinės sistemos seka tą nesąmonę... Kaip gali būti įmanomas toks absurdas krikščioniškoje visuomenėje?

Tai mano nuomonė. Klausimo esmė: kur krikščioniškos kultūros, įtakos ir veikimo sritis šioje situacijoje?
Gal jūs žinote kai taip suprasti?
