Kaip Paulius tapo apaštalu?

[Keistuolis]

Sveiki "taluta".

Gal Tamsta žado netekai, pripažinus jog Paulius nėra Jėzaus Mesijo (Nazariečio) apaštalas? Nenoriu tikėti, kad tai tas atvejis, apie kurį kalbėjau:

...Daug pakalbėjusių čia forume jau po pirmo rimto atsakymo į jų teiginius, dingsta lyg žuvys vandenyje. Kodėl taip, tikrai nesuprantu...

Nes klausimas išlieka:

...kokių pasekmių turi krikščionybei tokios išvados? Ar tai reiškia, kad krikščionybė yra tikras klystkelis? Nes ji vadovaujasi Pauliaus mokymais ir vos ne vos spekuliuoja Evangelija.

Tamstos nuomonė mane labai domintų. O gal ir kiti lankytojai gali pasisakyti šiuo klausimu. Pavyzdžiui Augustas manė, kad tai neturi jokios įtakos krikščionybei, bent jau Romos katalikų bažnyčiai. Mano galva tai reikštų, kad RKB puikiai žino, jog netiki Jėzumi Mesiju ir vien seka Pauliaus prastai cituojamus Senojo testamento teiginius.

Kuo aš kiek abejoju...

[taluta]

...kokių pasekmių turi krikščionybei tokios išvados? Ar tai reiškia, kad krikščionybė yra tikras klystkelis? Nes ji vadovaujasi Pauliaus mokymais ir vos ne vos spekuliuoja Evangelija. partyinbox

Tamstos nuomonė mane labai domintų. O gal ir kiti lankytojai gali pasisakyti šiuo klausimu. Pavyzdžiui Augustas manė, kad tai neturi jokios įtakos krikščionybei, bent jau Romos katalikų bažnyčiai. Mano galva tai reikštų, kad RKB puikiai žino, jog netiki Jėzumi Mesiju ir vien seka Pauliaus prastai cituojamus Senojo testamento teiginius.

Kuo aš kiek abejoju...

Tokios išvados dėl Sauliaus, vėliau tapusio Pauliumi, apaštalystės kilmės neatsiejamos nuo platesnio konteksto ir supratimo apie krikščionybę. Verta paminėti, kad krikščionybė yra labai įvairi - skirtingos denominacijos turi savų teologinių interpretacijų bei tradicijų.

1. Teologiniai skirtumai: Krikščionybėje yra įvairių srovių ir denominacijų, kurios skiriasi teologiniais įsitikinimais, interpretacijomis ir praktikomis. Nemažai tikinčiųjų vertina Pauliaus laiškus ir mokymus kaip esminius krikščioniškosios teologijos elementus, tuo tarpu kiti galbūt teikia pirmenybę Jėzaus mokymams, randamiems Evangelijose. Šie skirtumai neturėtų automatiškai reikšti, kad visa krikščionybė yra "klystkelis", bet tik tai, kad yra įvairovė požiūriuose ir įžvalgose.

2. Asmeninė tikėjimo kelionė: Daugelis tikinčiųjų patiria asmeninę tikėjimo kelionę ir ieško tiesos. Tiek Jėzaus, tiek Pauliaus mokymai gali turėti įtakos jų asmeniniam tikėjimo supratimui, bet kiekvienas individualus tikintysis gali savarankiškai vertinti ir pasirinkti, kurį aspektą jis laiko esminiu.

3. Tolerancija ir bendradarbiavimas: Nors krikščionybėje gali būti skirtumų, svarbu pabrėžti toleranciją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų tikėjimo bendruomenių. Daugelyje tikinčiųjų bendruomenių yra pripažįstama, kad skirtingi požiūriai gali būti įvairūs būdai suprasti Dievo žodį.

4. Istorinės ir kultūrinės aplinkybės: Supratimas apie istorines ir kultūrines aplinkybes, kuriose atsirado Naujasis Testamentas, gali padėti geriau suprasti tekstų interpretacijas. Krikščionybė, kaip ir bet kuri kita religija, turi istorinių, kultūrinių ir socialinių kontekstų, kurie įtakojo jos plėtotę.

Galiausiai manau, jog šios išvados neturėtų būti vienintelis faktorius vertinant krikščionybės prasmę ar kryptį.

[Keistuolis]

Labas "taluta". Norėjau pateikti apibendrintą atsakymą. Deja, tenka aptarti vos ne kiekvieną Tamstos sakinį.

Tokios išvados dėl Sauliaus, vėliau tapusio Pauliumi, apaštalystės kilmės neatsiejamos nuo platesnio konteksto ir supratimo apie krikščionybę.

Taigi Tamsta tik ką sakei:

Tokio išsamaus ir vieningo pasakojimo trūkumo fone tenka suabejoti ar Pauliui tikrai galima priskirti apaštalystės statusą. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad jo mokymai ir įsitikinimai pasižymi dideliais skirtumais nuo Jėzaus mokymų, ką jūs ir minėjote.

Tai kaip dabar čia, Paulius yra Jėzaus Nazariečio apaštalas ar ne?

Arba vėl:

Verta paminėti, kad krikščionybė yra labai įvairi - skirtingos denominacijos turi savų teologinių interpretacijų bei tradicijų.

Tai gal ir Jėzau Mesijo Mokymas yra įvairus, o gal visgi vienareikšmiškas, kaip manai žmogau? Kokias įvairybes aprėpia Pauliaus mokymai tiesiog nuobodu aiškinti, nes jie neturi nieko bendro su Jėzaus Mesijo Mokymu. Pats gi tą faktą praktiškai pripažįsti. O kaip suprasti Tamstos profesorišką krikščioniškąją teologijos, įvairovę tik ką papasakojau. Papildau: "Tai kaip dabar čia, Paulius yra Jėzaus Nazariečio apaštalas ar ne?" – tai ir yra visa krikščionybės įvairovė!

...kiekvienas individualus tikintysis gali savarankiškai vertinti ir pasirinkti, kurį aspektą jis laiko esminiu.

Ilgai galvojau ką tai reiškia. Ir kas gi gali uždrausti kiekvienam turėti savo nuomonę? Visgi supratau, kad ne mūsų nuomonės, bet esmių esmė – Tiesa yra lemiamas faktorius. O tai reiškia, mano galva, kad krikščionybė propaguoja Pauliaus mokymus ir mažai ką bendro turi su Jėzaus Mesijo Mokymu.

Ką Tamsta ir sakai:

...Tiek Jėzaus, tiek Pauliaus mokymai gali turėti įtakos jų asmeniniam tikėjimo supratimui, bet kiekvienas individualus tikintysis gali savarankiškai vertinti ir pasirinkti, kurį aspektą jis laiko esminiu.

Iš Tamstos pasisakymo lengva išskirti, kad supranti, jog tai skirtingi mokymai. Sakau, gal apsispręskite ką jūs sekate ir kuo jūs tikite... Nes vien Tiesa yra lemiamas faktorius.

Nors krikščionybėje gali būti skirtumų, svarbu pabrėžti toleranciją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų tikėjimo bendruomenių. Daugelyje tikinčiųjų bendruomenių yra pripažįstama, kad skirtingi požiūriai gali būti įvairūs būdai suprasti Dievo žodį.

Tiesiog akademiška! Žinai žmogau, visko gali būti, bet ne viskas tikra... Pritrenkia tai, kad vargu ar mes galime nusakyti, kaip reiškiasi Dievo žodis? Ar tai yra tai, ką Jis tyliai tau į ausį sako, ar tai ką tu žmogeli perskaitai kokiuose tai raštuose? Beje, neabejotina, kad Biblija nėra „pasakėlių knyga“. Dar mažiau abejotina, kad Naujasis Testamentas neaprašo tai, kas anuomet tikrai vyko. Bet būtent Naujasis Testamentas patvirtina tai, jog Paulius nebuvo ir nėra Jėzaus Nazariečio apaštalas.

Paulius vienareikšmiškai skelbia „Fariziejų mokymą“ pritaikyta stabmeldžiams. Ir tai yra Tiesa aprašyta Naujajame Testamente. Taigi, Naujasis Testamentas aprašo ir nemalonią Tiesą. Ir jei Tamsta laikai Naujojo Testamento tekstus „Dievo žodžiu“, tenka pripažinti, jog Paulius neskelbia Jėzaus mokymą, ką ir sako „Dievo žodis“.

Sakyčiau apie „Dievo žodį“ gali plepėti vien tas, kuris „Dievo žodžio“ niekada negirdėjo!

[Keistuolis]

Nerandu ramybės, nes kai ką praleidau Tamstos "taluta" pasisakyme:

Nemažai tikinčiųjų vertina Pauliaus laiškus ir mokymus kaip esminius krikščioniškosios teologijos elementus, tuo tarpu kiti galbūt teikia pirmenybę Jėzaus mokymams, randamiems Evangelijose. Šie skirtumai neturėtų automatiškai reikšti, kad visa krikščionybė yra "klystkelis", bet tik tai, kad yra įvairovė požiūriuose ir įžvalgose.

Tikrai?

Jokio „automatizmo“ čia nėra. Krikščionybė yra ir lieka (geriausiu atveju) klystkelis, jei ne sąmoningas Jėzau Mesijo aukos niekinimas, sekant fariziejų fariziejaus, aršiausio Jėzau Mesijo priešininko Pauliaus mokymus.

Tai gal Paulius savo spekuliacijomis ir „mokymais stabmeldžiams“ „pagimdė“ Jėzų (Mesiją), kurį begėdiškai pavadino Kristumi – vienareikšmiškai sąmokslininko vardu? (Sventonius, Tacitas ir kiti šaltiniai...) Kartoju: gal pagaliau apsispręskite ką jūs skelbiat, ką jūs sekate ir kuo jūs tikite... Nes vien Tiesa yra lemiamas faktorius.

Jei Paulius „nepagimdė“ Jėzų (Mesiją), tai ko Paulius tarškia apie Evangeliją, kurios jis niekada neperskaitė, nes mokėjo skaityti ir rašyti, kaip nudienos pirmokas? (Gal. 6, 11;) Ir dar klaikiau: matai žmogeli, jam evangelija nukrito iš dangaus..! (Gal. 1, 11-12;)

Ėjo, mūčinosi tas Jėzunėlis, vargo mokė savo Apaštaliukus, ne tai kad jiems numesti kokią tai Evangeliją iš dangaus, vienu ypu, ne taip, kaip kokiam tai savo niekintojui (tuomet) Sauliui, kurio Jis niekada net nepaminėjo. Ane?

Kažkaip neprotingai mąstė tas Jėzunėlis, ane? Pagaliau „pasikabino“ ant kryžiaus, kad visus likusius dvasiukioje pakelti į dausas. Kaip Pauliukas sako, kad nuplautų jus visus savo krauju. Būna gi niekšų, tokių kaip Paulius. Na o Jėzunėlis atsidėkodamas po to, tekštelėjo evangeliją Pauliukui, kad tas visą svietą apšviestų. Nelabai logiška, bet efektyvu – ar ne?

Sakau, gal ir man kada nukris koks gudresnis dangaus raštas? Kaip manote juokdariai?

Nenustebsiu, jei visi krikščionys artimiausiu metu „dings čia forume iš akiračio“, nes jiems nelieka galimybių propaguoti jų nepagrįstus įsitikinimus... Arba, (blogiausiu atveju) propaguoti jų sąmoningai suvoktus Jėzaus Mesijo niekinimus! Liūdna, kad reikia apie tai kalbėti...

[taluta]

Nerandu ramybės, nes kai ką praleidau Tamstos "taluta" pasisakyme: seografas

Nemažai tikinčiųjų vertina Pauliaus laiškus ir mokymus kaip esminius krikščioniškosios teologijos elementus, tuo tarpu kiti galbūt teikia pirmenybę Jėzaus mokymams, randamiems Evangelijose. Šie skirtumai neturėtų automatiškai reikšti, kad visa krikščionybė yra "klystkelis", bet tik tai, kad yra įvairovė požiūriuose ir įžvalgose.

Tikrai?

Jokio „automatizmo“ čia nėra. Krikščionybė yra ir lieka (geriausiu atveju) klystkelis, jei ne sąmoningas Jėzau Mesijo aukos niekinimas, sekant fariziejų fariziejaus, aršiausio Jėzau Mesijo priešininko Pauliaus mokymus.

Tai gal Paulius savo spekuliacijomis ir „mokymais stabmeldžiams“ „pagimdė“ Jėzų (Mesiją), kurį begėdiškai pavadino Kristumi – vienareikšmiškai sąmokslininko vardu? (Sventonius, Tacitas ir kiti šaltiniai...) Kartoju: gal pagaliau apsispręskite ką jūs skelbiat, ką jūs sekate ir kuo jūs tikite... Nes vien Tiesa yra lemiamas faktorius.

Jei Paulius „nepagimdė“ Jėzų (Mesiją), tai ko Paulius tarškia apie Evangeliją, kurios jis niekada neperskaitė, nes mokėjo skaityti ir rašyti, kaip nudienos pirmokas? (Gal. 6, 11;) Ir dar klaikiau: matai žmogeli, jam evangelija nukrito iš dangaus..! (Gal. 1, 11-12;)

Ėjo, mūčinosi tas Jėzunėlis, vargo mokė savo Apaštaliukus, ne tai kad jiems numesti kokią tai Evangeliją iš dangaus, vienu ypu, ne taip, kaip kokiam tai savo niekintojui (tuomet) Sauliui, kurio Jis niekada net nepaminėjo. Ane?

Kažkaip neprotingai mąstė tas Jėzunėlis, ane? Pagaliau „pasikabino“ ant kryžiaus, kad visus likusius dvasiukioje pakelti į dausas. Kaip Pauliukas sako, kad nuplautų jus visus savo krauju. Būna gi niekšų, tokių kaip Paulius. Na o Jėzunėlis atsidėkodamas po to, tekštelėjo evangeliją Pauliukui, kad tas visą svietą apšviestų. Nelabai logiška, bet efektyvu – ar ne?

Sakau, gal ir man kada nukris koks gudresnis dangaus raštas? Kaip manote juokdariai?

Nenustebsiu, jei visi krikščionys artimiausiu metu „dings čia forume iš akiračio“, nes jiems nelieka galimybių propaguoti jų nepagrįstus įsitikinimus... Arba, (blogiausiu atveju) propaguoti jų sąmoningai suvoktus Jėzaus Mesijo niekinimus! Liūdna, kad reikia apie tai kalbėti...

Taip, esama skirtumų tarp Jėzaus ir Pauliaus mokymų, ir tai yra pripažįstama ne tik jūsų pastabose, bet ir teologijoje apskritai. Jūs teisingai atkreipiate dėmesį į tai, kad kiekvienas tikintysis gali pasirinkti, kurią asmenybę jis laiko esmine, ir tai yra individualaus tikėjimo klausimas.

Apie Dievo žodį, jūs pabrėžiate jo subjektyvumą ir įvairovę, kas yra svarbus punktas. Krikščionybėje, kaip ir kitose religinėse tradicijose, žmonės suvokia Dievo žodį skirtingai. Tai gali būti siejama su asmeniniu tikėjimu, tradicijomis, ir kultūrine įtaka. Tai yra sudėtinga ir individuali sritis, kurioje kiekvienas žmogus turi laisvę ieškoti, suprasti ir pasirinkti savo tikėjimo kelius.

Dėl Naujojo Testamento interpretacijos, svarbu pabrėžti, kad skirtingos krikščionių tradicijos gali turėti skirtingus požiūrius į šį tekstą. Tai kelia iššūkius krikščionybės vienybei, bet kartu tai rodo religijos dinamiškumą ir gyvybingumą.

Jūsų nuomonė ir klausimai atspindi gilesnius religinius svarstymus ir refleksijas, ir tai yra svarbu, kadangi tikėjimas ir asmeniniai įsitikinimai yra labai individualūs ir reikalauja nuodugnaus apmąstymo.

[Keistuolis]

Nesupratau.

Ar čia reiškiasi kompiuterinis robotas ar tiesiog „profesorius“, kuris neatsako į konkrečius klausimus ir vis pateikia tuos pačius išvedžiojimus, kurie neturi nieko bendro su aptariama tema.

Na štai:

...Jūs teisingai atkreipiate dėmesį į tai, kad kiekvienas tikintysis gali pasirinkti, kurią asmenybę jis laiko esmine, ir tai yra individualaus tikėjimo klausimas.

Apie Dievo žodį, jūs pabrėžiate jo subjektyvumą ir įvairovę, kas yra svarbus punktas. Krikščionybėje, kaip ir kitose religinėse tradicijose, žmonės suvokia Dievo žodį skirtingai. Tai gali būti siejama su asmeniniu tikėjimu, tradicijomis, ir kultūrine įtaka. Tai yra sudėtinga ir individuali sritis, kurioje kiekvienas žmogus turi laisvę ieškoti, suprasti ir pasirinkti savo tikėjimo kelius.

Dėl Naujojo Testamento interpretacijos, svarbu pabrėžti, kad skirtingos krikščionių tradicijos gali turėti skirtingus požiūrius į šį tekstą. Jūsų nuomonė ir klausimai atspindi gilesnius religinius svarstymus ir refleksijas, ir tai yra svarbu, kadangi tikėjimas ir asmeniniai įsitikinimai yra labai individualūs ir reikalauja nuodugnaus apmąstymo.

Tai apie ką čia Tamsta porinat? Apie tai, kas ką gali galėti ar apie tai, kas ko negali, ar apie tai, kad niekas nieko nesupranta? Klausimo esmė yra ir lieka tai: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“. Jei Tamsta taip ir nesugebėsite pasisakyti šiuo konkrečiu klausimu, manysiu jog Tamstos siekis yra sabotuoti šią temą.

Jei tai sabotažas, pasekmėje paprašysiu administratorių perkelti Jūsų pasisakymus į atskirą temą arba užblokuoti Jūsų prieigą prie forumo.

Geriau nieko, nei kad teršti žmonių protus tuščiais tarškalais!

Atsiprašau už grubumą...

[taluta]

Nesupratau.
cv
Ar čia reiškiasi kompiuterinis robotas ar tiesiog „profesorius“, kuris neatsako į konkrečius klausimus ir vis pateikia tuos pačius išvedžiojimus, kurie neturi nieko bendro su aptariama tema.

Tai apie ką čia Tamsta porinat? Apie tai, kas ką gali galėti ar apie tai, kas ko negali, ar apie tai, kad niekas nieko nesupranta? Klausimo esmė yra ir lieka tai: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“. Jei Tamsta taip ir nesugebėsite pasisakyti šiuo konkrečiu klausimu, manysiu jog Tamstos siekis yra sabotuoti šią temą.

Jei tai sabotažas, pasekmėje paprašysiu administratorių perkelti Jūsų pasisakymus į atskirą temą arba užblokuoti Jūsų prieigą prie forumo.

Geriau nieko, nei kad teršti žmonių protus tuščiais tarškalais!

Atsiprašau už grubumą...

Apgailestauju, jei mano pasisakymai netinkami ir kelia įtampą. Tokio tikslo tikrai neturiu, tiesiog atsakau taip, kaip man rodosi geriausia.

Mes jau kaip ir sutarėme, jog "Pačiame Naujajame Testamente neužfiksuotas detalus Sauliaus, kuris vėliau tapo Pauliumi, apaštalystės kilmės pasakojimas."

Kaip Paulius tapo apaštalu? Ar išvis galime objektyviai atsakyti į šį klausimą? Ir kokia jūsų nuomonė apie tai, kaip jis tapo apaštalu?

Toliau, dėl jūsų klausimo apie šios išvados pasėkmes krikščionybei: tai gana sudėtingas ir subjektyvus klausimas. Krikščionybė, kaip religija, buvo ir yra labai įvairi, o jos įtaka pasaulyje yra per daug kompleksiška, kad galėtume ją supaprastinti iki vienos išvados. Krikščionybės įtaka pasaulyje apima kultūrines, moralines, socialines, ir politines sritis, kurios gali kisti skirtingose bendruomenėse ir laikotarpiuose.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra ir asmenų, kurie siekia atskirti Pauliaus mokymus nuo Jėzaus mokymų ir siekia grįžti prie ankstyvesnių krikščionių šaltinių. Tai yra vienas iš būdų, kaip žmonės stengiasi išvengti galimų "klystkelių", kaip jūs tai vadinate.

[Keistuolis]

Mes jau kaip ir sutarėme, jog "Pačiame Naujajame Testamente neužfiksuotas detalus Sauliaus, kuris vėliau tapo Pauliumi, apaštalystės kilmės pasakojimas."

Kaip Paulius tapo apaštalu? Ar išvis galime objektyviai atsakyti į šį klausimą? Ir kokia jūsų nuomonė apie tai, kaip jis tapo apaštalu?

Manau, kad buvau klaidingai suprastas. Tikrai, Naujajame Testamente neužfiksuotas detalus Pauliaus „virtimas“ apaštalu. Čia svarbiausias žodis: „detalus“. Bet tai nereiškia, jog Naujajame Testamente nerandame konkrečių žinių, kaip Paulius „virto“ apaštalu. Štai citata:

„Ar aš ne apaštalas? Argi nesu regėjęs mūsų viešpaties Jėzaus?“

Taip Paulius apie 56. mūsų eros metus pats save paskelbė apaštalu. Patys klausimai savaime yra ciniškas ir akivaizdus melas. Nes klausimo prasme Paulius niekada nebuvo Jėzaus Nazariečio apaštalu. Ir Jėzaus taip, kaip Paulius nori įteigti skaitytojams savo klausimais, jis tikrai niekada neregėjo!

Ir kaip minėta, griežtai chronologiškai, Saulius matė Jėzų nebent tada, kai tyčiojosi iš Jėzaus po kryžiumi. Būti pašauktu Jėzaus apaštalu Saulius tikrai neturėjo jokios progos, nei tariamos vizijos dėka, nei chronologiškai. Kaip matome, kuo įžūlesnis melas, tuo lengviau minios juo patiki.

Apaštalais mes norime vadinti Jėzaus Nazariečio asmeniškai paskirtus mokinius ar jų pasekėjus. Tokių, asmeniškai paskirtų Jėzaus mokinių Evangelijos įvardina virš aštuonių dešimčių. Kodėl tokio aršaus fariziejaus iš fariziejų, kaip Saulius pats save vadina, Jėzus nepasirinko savo mokiniu, sekant Evangelijas yra visiškai aišku. Nes būtent fariziejai buvo aršiausi Jėzaus priešai.

Toliau, dėl jūsų klausimo apie šios išvados pasėkmes krikščionybei: tai gana sudėtingas ir subjektyvus klausimas. Krikščionybė, kaip religija, buvo ir yra labai įvairi, o jos įtaka pasaulyje yra per daug kompleksiška, kad galėtume ją supaprastinti iki vienos išvados. Krikščionybės įtaka pasaulyje apima kultūrines, moralines, socialines, ir politines sritis, kurios gali kisti skirtingose bendruomenėse ir laikotarpiuose.

Vaja, vaja, kaip sudėtinga! Jėzus Mesijas jau prieš 2000 metų paaiškino šitą situaciją kiek kitaip:

Vargas jums veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys ten einate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate.

Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.

Na ir ko galima tikėtis iš krikščionybės, kuri grindžiama fariziejaus iš fariziejų, Pauliaus „fariziejų mokimu stabmeldžiams“?

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra ir asmenų, kurie siekia atskirti Pauliaus mokymus nuo Jėzaus mokymų ir siekia grįžti prie ankstyvesnių krikščionių šaltinių.

Kur grįžti, kai krikščionybė vien spekuliuoja Jėzaus mokymais? Gal jau metas bent mąstantiems pradėti domėtis Jėzaus mokymais, be Pauliaus „sirenų giesmių“.

[gedas]

Manau, kad buvau klaidingai suprastas. Tikrai, Naujajame Testamente neužfiksuotas detalus Pauliaus „virtimas“ apaštalu. Čia svarbiausias žodis: „detalus“. Bet tai nereiškia, jog Naujajame Testamente nerandame konkrečių žinių, kaip Paulius „virto“ apaštalu. Štai citata: siltas

„Ar aš ne apaštalas? Argi nesu regėjęs mūsų viešpaties Jėzaus?“

Jūs labai teisingai pabrėžiate, kad Naujajame Testamente yra vietų, kuriose Paulius save vadina apaštalu, kaip, kad jūsų cituojama vieta. Tai yra vienas iš teksto fragmentų, kuriuos mini tie, kurie teigia, kad Paulius buvo paskirtas apaštalu tiesiogiai arba net per savo vizijas.

Dėl krikščionių, kurie siekia atskirti Pauliaus mokymus nuo Jėzaus mokymų, tai yra neabejotinai sudėtingas procesas. Jie stengiasi rasti būdus grįžti prie ankstyvų krikščionių šaltinių ir suprasti, kaip tikėjimas buvo interpretuojamas ir praktikuojamas ankstyvoje krikščionybėje prieš Pauliaus raštus. Tai atspindi pastangas išsamiau suprasti Jėzaus mokymus ir jų reikšmę krikščionių tikėjime.

Vis dėlto, kaip minėjote, tai sudėtingas procesas, ir po daugelio šimtmečių, interpretacijos, tradicijos ir teologijos įtaka pavertė krikščionybę labai įvairią. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo tikėjimo kelią ir ieškoti tiesos, kaip jis ją suvokia.

[Keistuolis]

Vis dėlto, kaip minėjote, tai sudėtingas procesas, ir po daugelio šimtmečių, interpretacijos, tradicijos ir teologijos įtaka pavertė krikščionybę labai įvairią. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti savo tikėjimo kelią ir ieškoti tiesos, kaip jis ją suvokia.

Na ir kas gali kam uždrausti ieškoti tiesos, kaip jis ją suvokia. Tik bėda, kai kas mėgina rasti „savo tiesą“, tai yra aplinkos ir esmės visiško nesuvokimo išraiška. Nes Tiesa yra suvokiama arba ne. Tiesa yra tai kas yra, jau vien pagal Patoną. O visa kitą, vien asmeninės fantazijos.

Knygoje „Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ rašoma:

"Paskelbdamas Kristų „gelbėtoju“, kaip Mesijo pakaitalą, Paulius išvengė ir konfliktų su radikaliais žydais, kurie Mesijo ieškojo ir iki šiol ieško socialinių bei politinių apraiškų dėka.

Bet tada, jei imsime sielų nemirtingumo prielaidą, yra visiškai neaišku kam meldžiasi krikščionys iki šiol. Suprantama, krikščionys turi teisę melstis kam tik nori. Bet vargu, ar tokios krikščionių maldos išvis pasiekia tikslą, kai meldžiamasi maištininkui Kristui. Ir klausimo esmė išlieka: ką bendro turi tokios maldos su Jėzumi iš Nazareto, kuris sekant Evangeliją yra Mesijas?"

Na jei kas sumanytų į mane kreiptis vardu "gugu", vargu ar sugebėčiau suvokti, kad kreipiamasi į mane. Čia atsiskleidžia esmė, jog klaidingas tikėjimas veda į aklavietę. Tad pasinaudoti savo teise tikėti kuo tik panorėjus, tikėti tuo kas tau patogiau žmogau, nėra pats geriausias sprendimas. Dar daugiau, sakyčiau, kad nepagrįsta viltis yra kvailių motina! Taigi, vien tik teiginiai apie tai, kas ką gali ir ko negali yra abstrakcijos, gal net tuščiažodžiavimas, nepasakant nieko tikro.