Kaip Paulius tapo apaštalu?

[gedas]

Ne abejotina, Jėzaus tikslai ir Pauliaus tikslai yra visiškai skirtingi. Tegu dar tūkstantį metų krikščionys meldžiasi kam jie nori, bet vargu ar jų maldos pasieks bent mažiausią angelą. Kokių nesąmonių tikisi „kunigėlis“, laimindamas tankus ar pačius žudikus? Gal čia kaip turguje, ...deruosi, kad bent kiek pigiau išsisukčiau? Tokius „palaiminimus“ suformavo būtent Paulius, kuris pareiškė: „kiekviena valdžia nuo dievo“. Čia rašau mažąja raide, nes greičiausiai Paulius garbino savo asmeninį dievą, sekant jo išvedžiojimus...

Jūs teisingai pastebite, kad Jėzaus tikslai ir Pauliaus tikslai yra visiškai skirtingi. Jėzus mokytojavo apie meilę, atleidimą ir Dievo karalystę. Jis siekė, kad žmonės gyventų taikiai ir harmoningai.

Paulius, kita vertus, mokytojavo apie tikėjimą, išgelbėjimą ir Kristaus mirties ir prisikėlimo svarbą. Jis siekė, kad žmonės taptų Kristaus mokiniais.

Šie skirtingi tikslai atsispindi ir jų mokyme. Jėzus mokymas yra paprastesnis ir lengviau suprantamas. Jis kalba apie dalykus, kuriuos žmonės gali patirti savo kasdieniame gyvenime.

Paulius mokymas yra sudėtingesnis ir abstraktesnis. Jis kalba apie dalykus, kurie gali būti suprantami tik tikinčiajam.

Bažnyčios tėvai visada stengėsi suderinti šiuos du mokymus. Jie teigė, kad abu mokymai yra teisingi ir kad jie kartu sudaro visą krikščioniškojo tikėjimo pagrindą.

Tačiau yra daugybė žmonių, kurie mano, kad šie du mokymai yra nesuderinami. Jie teigia, kad Jėzaus mokymas yra tikrasis krikščionybės pagrindas ir kad Pauliaus mokymas yra vėlesnis nukrypimas.

Jūs esate vienas iš tų žmonių, kurie mano, kad Pauliaus mokymas yra nesuderinamas su Jėzaus mokymu. Jūs manote, kad Paulius suformavo krikščionybę į tai, kuo ji yra šiandien, ir kad ši krikščionybė yra toli nuo to, ką Jėzus mokytojavo.

Jūsų nuomonė yra pagrįsta. Yra daugybė argumentų, kurie palaiko jūsų požiūrį. Tačiau yra ir daugybė argumentų, kurie prieštarauja jūsų požiūriui.

[gedas]

Taigi, verta išskirti, kad ne visos krikščionių bendruomenės vadovaujasi vien tik Pauliaus mokymais arba vien tik Jėzaus mokymais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra įvairių nuomonių ir įsitikinimų.

reklamos gamyba
Nesitikėjau, kad krikščionybė „pagimdė“ Jėzų ir Paulių, kurie atsirado dėl nuomonių įvairovės! Kaip viena bobutė sakė: „kaip sugalvojau taip ir yra!“. Ane? Viskas priklauso nuo nuomonių įvairovės, o dievai kiek palauks...

Ta intesija ne Paulius sukūrė krikščionybę, bet krikščionių nuomonės! Ne Jėzus paskelbė Evangeliją savo mokiniams, bet krikščionių nuomonės, ar ne?

Nesuprantu ir kaip atsiranda tokios nuomonės, kaip Tamstos „išžaginta“ nuomonių įvairovė ir nuomonių „svarba“...

Jūs teisingai pastebite, kad krikščionybė yra sena religija, turinti ilgą istoriją. Per tą laiką ji vystėsi ir keitėsi, atsižvelgiant į įvairius istorinius ir kultūrinius veiksnius.

Ši raida buvo ne tik natūrali, bet ir būtina. Krikščionybė turėjo prisitaikyti prie skirtingų kultūrų ir aplinkybių, jei norėjo išlikti ir klestėti.

Tačiau ši raida taip pat sukėlė įvairių nuomonių ir įsitikinimų. Skirtingi žmonės interpretavo Bibliją skirtingai, todėl jie turėjo skirtingas nuomones apie tai, kas yra krikščioniškas tikėjimas.

Ši įvairovė yra tiek turtinga, tiek sudėtinga. Ji gali būti šaltinis naujų idėjų ir perspektyvų, tačiau ji taip pat gali būti priežastis nesutarimų ir konfliktų.

Jūs teisingai pastebite, kad nuomonių įvairovė gali būti pavojinga. Ji gali būti naudojama klaidinimui ir manipuliavimui.

Todėl svarbu kritiškai vertinti visas nuomones, įskaitant savo pačių nuomonę. Svarbu visada klausti, ar nuomonė yra pagrįsta faktais ir logika, ar ji yra paremta emocijomis ir asmeninėmis nuostatomis.

Aš taip pat sutinku, kad nuomonių įvairovė neturėtų būti svarbiausias dalykas. Svarbesnis yra tiesa.

Tiesą galime rasti tik tada, kai kritiškai vertiname visas nuomones ir ieškome įrodymų, kurie patvirtina arba paneigia tas nuomones.

Taigi, kaip atsiranda tokios nuomonės, kaip mano „išžaginta“ nuomonių įvairovė ir nuomonių „svarba“?

Manau, kad tokios nuomonės atsiranda iš noro būti tolerantiškam ir priimti kitų nuomones. Tačiau svarbu atsiminti, kad tolerancija neturėtų būti painiojama su abejingumu tiesai.

Mes galime būti tolerantiški kitų nuomonėms, tačiau mes taip pat turime būti pasirengę jas kritikuoti, jei jos yra pagrįstos emocijomis ir asmeninėmis nuostatomis, o ne faktais ir logika.

[Keistuolis]

Labas Geduti.

Taip jau nutiko, vaikystėje artimieji mane vadino Gedučiu, todėl drįstu taip kreiptis į Tamstą. Tikras mano vardas Gediminas (prisipažįstu!) ir manau, kad turiu rimtesnį pagrindą sėdėti karališkame soste nei, kad Tamsta. Na bet be juokų...

Tai sakai Tamsta, Jėzus ir Kristus, tai du skirtingi asmenys? Nes aiškini, jog Paulius lyg koks konkurentas Jėzui Mesijui, skelbia Kristų ir tai yra krikščionybės esmė. Neabejoju, Pauliaus fariziejų mokymas stabmeldžiams, tikrai yra krikščionybės pagrindas. Bet ir šiuolaikiniai fariziejai buvo, o Pauliaus dėka, sprendžiant iš Tamstos pasisakymų, liko patys aršiausi Jėzaus Mesijo priešai, kaip matau:

Tiesą sakant, nėra jokių abejonių, kad Paulius ir Jėzus buvo labai skirtingi žmonės. Paulius buvo išsilavinęs žydas, kuris buvo apmokytas Rašto aiškinimo. Jis buvo fanatiškas religijos šalininkas ir pirmiausia siekė išsaugoti žydų tikėjimą. Jėzus, kita vertus, buvo paprastas žmogus, kuris mokytojavo apie meilę, atleidimą ir Dievo karalystę. Jis nebuvo susijęs su jokia religija ar tradicija.

Tai gal Tamsta šiame Tamstos pasisakyme nematai Tamstos skelbiamos Paulius „konkurencijos“ Jėzui Mesijui? Nenumaldomai kyla klausimas: „kas gi yra priežastis ir kas gi yra pasekė?“ Gal Jėzus Mesijas yra Pauliaus demagogijų pasekmė. Tokius „veikėjus“ kaip Paulius, žmonės šiandien vadina demagogais arba populistais!

Tokį Jėzaus Mesijaus niekinimą sutinku ne pirmą kartą. Tai sakai žmogau, Jėzus Mesijas buvo mažaraštis? Ir manai, kad Paulius yra puikus Rašto žinovas? Gal galėtum tamsta pateikti kokį argumentą, kuris patvirtintų Tamstos pasisakymus? Būtų be galo įdomu... Gal tuo manai Pauliaus pasigyrimą, kad sėdėjo prie Gamalieliaus kojų, kaip jis eilinį kartą giriasi..?

Tuo tarpu leisiu sau pateikti kiek kitokius argumentus.

Kažkokio Jėzaus Kristaus vardu Paulius skelbė, iš savo bendrojo išsilavinimo į krūvą sugrūstą, „fariziejų mokymą stabmeldžiams“. Tiems, apie „Mesijo“ sąvoką jokio supratimo neturintiems stabų garbintojams. Iš laiško romiečiams aiškiai matome, kaip Paulius, siekdamas patvirtinti savo teorijas, perinterpretuoja ir net falsifikuoja Biblijos tekstus. Pavyzdžiui:

„10 kaip parašyta: „Nėra teisaus, nėra nė vieno. 11 Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieško. 12 Visi paklydo ir tapo netikusiais. Nėra kas darytų gera, nėra nė vieno! 13 Jų gerklės – atviras kapas. Savo liežuviais jie rezga klastas, gyvačių nuodai jų lūpose. 14 Jų burnos pilnos keiksmų ir kartumo, 15 jų kojos eiklios kraujui pralieti, 16 jų keliuose griovimas ir vargas. 17 Jie nepažino taikos kelio, 18 ir jie neturi Dievo baimės.“ (Rom. 3, 10-18;)

Iš pirmo žvilgsnio atrodo gana išmintingas tekstas. Bet tikrumoje, tai kontekstą neatitinkantis tekstų perpasakojimas. Paulius sako: „kaip parašyta“, bet esmėje tai vien interpretacijos ir net klaidingai atkartoti tekstai. Tai iš bendro išsilavinimo į krūvą sugrūsti Pauliaus „pamokymai“. Bet konkrečiu atveju Paulius paskelbia visą žmoniją nusikaltėliais ir aiškina, kad „ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje“. Vadinasi, įstatymas kalba tik žydams, ir taip Paulius gina savo protėvių tikėjimą, nuo pagonių įtakos.

O pagoniams Paulius aiškina, kad nereikia laikytis įstatymo: „...nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.“ Vadinasi, jei nepažįstate įstatymų, tai ir likite taip, kaip esate – nuodėmėse, nes tik „per įstatymą pažįstame nuodėmę“! Čia Pauliui rūpi tik tai, kad pagonys įtikėtų Jėzų Kristų, pamirštų žydų įstatymus ir tą nukryžiuotąjį – Jėzų Nazarietį. Nors, net nekalbant apie Dievo įstatymus, jau vien pagal pilietinę teisę, įstatymų nežinojimas nuo kaltės ne atleidžia. Iš įstatymo, anot Pauliaus, būtent pagoniams jokios naudos. Taigi, bepigu buvo mulkinti tuos vargšus neišmanėlius pagonis.

Šiam kartu tiek. Kai rasiu laiko pakomentuosiu kitus Tamstos klaikius pasisakymus kiek vėliau.

[Keistuolis]

Tamsta Geduti tikrai „kietas“.

Jūsų komentare teisingai pažymima, kad Paulius savo raštuose retai mini Jėzų kaip Mesiją. Tai gali būti dėl to, kad Paulius nebuvo susipažinęs su Jėzaus mokymu, kai jis buvo gyvas.

Na ir kaip Paulius galėjo komentuoti ką iš Jėzaus Mokymo (ne mokytojavimo, kaip Tamsta niekinančiai išsireiški), kai skaityti ir rašyti Pauliukas mokėjo ne geriau, kaip nūdienos pirmokas. (Gal. 6, 11;)?

Taip ir aš rašiau pirmoje klasėje, didelėmis raidėmis, rimtai susikaupęs. Belieka vien paklausti, kaip "kietai" Pauliukas galėjo skaityti graikiškai, taip, kaip buvo surašyta, ta Pauliuko išdarkyta Markaus Evangelija...

[Keistuolis]

..! Oho!

Tačiau jūsų komentaras taip pat kelia svarbų klausimą: kas yra tikrasis krikščionybės tikėjimas? Ar jis yra pagrįstas Jėzaus mokymu, ar Pauliaus mokymu?

Šis klausimas nėra lengvai atsakomas. Galbūt galima teigti, kad krikščionybė yra dviejų skirtingų mokymų sintezė.

Nevark žmogau! Tau atsako Jėzus Mesijas:

Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai

Mamonas, tai ne vien pinigai, kaip pinigų gerbėjai krikščionys aiškina...

Tai gryna dviveidystė..!

[Nežinukas]

Patinka ir man. Žinai žmogau, kai aš sumeluosiu, nedelsiant prarasiu savo galią!

Jūs teisingai pastebite, kad krikščionybė yra sena religija, turinti ilgą istoriją. Per tą laiką ji vystėsi ir keitėsi, atsižvelgiant į įvairius istorinius ir kultūrinius veiksnius.

Ši raida buvo ne tik natūrali, bet ir būtina. Krikščionybė turėjo prisitaikyti prie skirtingų kultūrų ir aplinkybių, jei norėjo išlikti ir klestėti.

Man patinka tavo nuomonė! Tas būtinumas, tiesiog verčia iš koto! Krikščionybė kaip tu sakai, tai lyg koks chameleonas, kuriam būtina prisitaikyti, kad ją (krikščionybę) nesurytų koks ryklys!

Na tas ryklys buvo savo laiku visokie išvedžiojimai, kaip pvz. – reikia deginti mergas ant laužų. (Vargšelės, kurios laiku "nedavė" "šventiesiems")! Reikėjo gi prisitaikyti prie "šventųjų". Arba kaip pvz. Tomo Akviniečio išvedžiojimai. Gerbiu aš tą Tomą dėl mėginimo aptarti Tiesą. Bet taip pat tenka pripažinti, kad jis laiks nuo laiko nusišnekėjo – ir tai yra FAKTAS. Ką Tomas gi ir pats pripažino - doras žmogus. Ir tu „gedai“ sakiai, kad Tiesa grindžiama faktais ar ne?

Ši raida buvo ne tik natūrali, bet ir būtina. Krikščionybė turėjo prisitaikyti prie skirtingų kultūrų ir aplinkybių, jei norėjo išlikti ir klestėti.

Nesiginčysiu. Ką ten viena kita merga, kuri „šventajam“ nedavė... Reikėjo gi prisitaikyti, lyg chameleonui! Ir skiesti koks svarbus kultūrinis pasaulis. Kur kas svarbesnis už bet kokį kokio tai Jėzaus mokymą (mokitojavimą kaip tu niekindamas Jėzų Mesiją sakai). Kristus viską išaiškino dėka Pauliau išvedžiojimų ir kas galėtų šiandien tam paprieštarauti? Nebent pati Tiesa tam paprieštarautų, kuri ir yra Šventoji Dvasia. Bet bus gi tų keistų dvasių, tikrai keistų dvasių, tokių kaip kažkokia Šventoji Dvasia, ar ne..? Panašiai, kaip koks tai Jėzunėlis porino, kad Dievą reikia garbinti Dvasia ir Tiesa...

Nuostabi nuomonė!

Todėl svarbu kritiškai vertinti visas nuomones, įskaitant savo pačių nuomonę. Svarbu visada klausti, ar nuomonė yra pagrįsta faktais ir logika, ar ji yra paremta emocijomis ir asmeninėmis nuostatomis.

Ar čia pats sugalvojai, ar kokioj protingoj knygelėj išskaitei? Tikiuosi, kad nepasmerksi ir mano nuomonę...

[Keistuolis]

Tiek jau to. Tas Nežinukas aiškiai mėgsta sutirštinti spalvas. Nors gal visai įdomu, kokius kriterijus jis pasirenka.

Bent jau man lieka tikrai įdomu, kaip krikščionys priėjo nuomonės, kad Pauliaus buvo išsilavinęs, o Jėzus Nazarietis bemokslis. Kiek prisimenu Evangeliją, Jėzus kažką rašė ant smėlio. O tą raštą aiškiai užpustė istorijos raida. Čia aš sau leidžiu įžiūrėti simboliką, kad Jėzus visgi buvo raštingas, bet nenorėjo, jog jo raštas išliktų lyg diktatas prieraišume vargstantiems žmonėms. Na bet tai vien mano kiek gilesnė nuomonė, kai visa Evangelija, Jėzaus mokinių prisiminimai rodo, jog visi Jėzaus Nazariečio pasisakymai yra patariamo, o ne diktato pobūdžio. Visiškai priešingai nei Pauliaus fariziejiški išvedžiojimams.

O nudienos krikščionybė, mano nuomone, yra totaliai diktatoriška fariziejų mokykla, kaip fariziejaus Pauliaus pamokyta.

Kur čia esmė, palieku apsispręsti patiems skaitytojams...

[Nežinukas]

Žina Keistuoli, tu ne tap suprata.

Aš porinu žematiškai, bet protinga. Tu kalbieja apie Pauliu, kurs nuorėja save vadint apaštalu. Dabar pradedi puorint, kuoks anas, tas Jėzus buva protings. Buva ans, tas Jėzus protings. Tap gali man puorint. Bet nepuoring tiem katalikam, anie vis tiek nieka nesupras.

Tuoks Luks, gal skaite, iki šešta skyriaus porina apie apaštalus, anoj Apaštalų darbų knygikėj. Bet kai anas pradieja puorint apie Steponu, aiškia išsigand ir pradieja dievint tu Pauliuku. Net nedryst pasakyt, kad tas Pauliuks buva Stepana nužidima kompanjons. Luks raša, kad Pauliuks žudikų kelnikes saugoja, kad nesusiteptų. Nuo šešta skyriaus iš baims tas Luks porina tik tu, ku Pauliuks porina anam. Baisus žmogs buva tas Pulis, katras, kap ans saka, du nepatenkintus pasiuntė kažkur, tap ir nesupratau kur. Nemanau, kad į turgų. Gal būt į pragaru. Jiezus tap nesiuntinėja nei vieną. Kad tas Luks baisiausia persiganda, pradieja ana, tu Pauliu girt. Kas ten žina, ką ans tam Lukui galieja pridirbt. Bet Luks nesakė, kad tas Pulius yr apaštals. Tas ku Paulius papuorina sava laiškuos, nieka nesaka. Aš galiu save paskelbt Dieva „avinėliu“, kurs buva dar negims. Nepatkiesi, ane? Ir nereik. Bet Pauliuks priporina visų krūvų čiūdų ir visi tik!

Tu Keistuol nebark moni, geriau paporink kaip pasidaryt apaštalu. Laba nuoru.

[gedas]

Na ir kaip Paulius galėjo komentuoti ką iš Jėzaus Mokymo (ne mokytojavimo, kaip Tamsta niekinančiai išsireiški), kai skaityti ir rašyti Pauliukas mokėjo ne geriau, kaip nūdienos pirmokas. (Gal. 6, 11;)?

Taip ir aš rašiau pirmoje klasėje, didelėmis raidėmis, rimtai susikaupęs. Belieka vien paklausti, kaip "kietai" Pauliukas galėjo skaityti graikiškai, taip, kaip buvo surašyta, ta Pauliuko išdarkyta Markaus Evangelija...

Jūs teisus, kad Gal 6:11 tekste Paulius rašo, kad jis rašo "ne taisyklingomis raidėmis" (graikiškai: "αγράφως"). Šis tekstas dažnai suprantamas taip, kad Paulius nebuvo geras rašytojas. Tačiau yra ir kitų galimų interpretacijų.

Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad Paulius tiesiog rašė skubiai ir negalėjo atidžiai peržiūrėti savo rankraščio. Kiti mano, kad Paulius naudojo specialią rašymo formą, kuri buvo skirta tik žydų bendruomenei.

Yra ir tokia interpretacija, kad Paulius rašė "ne taisyklingomis raidėmis" tuo prasme, kad jis nebuvo gerai išmanęs graikų kalbos. Tai būtų įmanoma, nes Paulius buvo žydas, o žydai dažniausiai kalbėjo aramėjiškai.

Kalbant apie Pauliaus gebėjimą skaityti ir suprasti graikiškai, yra daugiau įrodymų, kad jis buvo gana geras. Jis cituoja graikiškus tekstus savo laiškuose ir demonstruoja gerą supratimą apie graikų kalbos gramatikos ir sintaksės taisykles.

Taigi, yra įmanoma, kad Paulius galėjo skaityti ir suprasti graikiškai, nors ir nebuvo geras rašytojas. Tačiau galiausiai, tai yra klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo.

Kalbant apie Pauliaus komentarus apie Jėzaus mokymą, tai galima sakyti, kad jis juos grindė savo asmenine patirtimi ir savo supratimu apie Bibliją. Jis teigė, kad Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, kuris atėjo į pasaulį, kad išgelbėtų žmones nuo nuodėmės.

Nevark žmogau! Tau atsako Jėzus Mesijas: Alna HR office
Evangelija pagal Matą (6, 24) rašė:
Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai

Jūs teisus, kad Jėzus teigė, kad niekas negali tarnauti dviem šeimininkams. Taigi, jei krikščionybė yra pagrįsta Jėzaus mokymu, tai ji negali būti pagrįsta ir Pauliaus mokymu.

Tačiau, kaip jau minėjau, krikščionybė yra sudėtinga religija su ilga istorija. Ji vystėsi ir keitėsi per šimtmečius, ir jos doktrina yra grindžiama įvairiais šaltiniais, įskaitant Bibliją, Bažnyčios tradiciją ir krikščionių teologų raštus.

Todėl galima teigti, kad krikščionybė nėra vien tik Jėzaus mokymas arba vien tik Pauliaus mokymas. Ji yra abiejų šių mokymų sintezė.

Tačiau, kaip jūs teisingai pastebėjote, ši sintezė yra ne tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Yra daugybė skirtumų tarp Jėzaus mokymo ir Pauliaus mokymo.

[gedas]

Tai sakai Tamsta, Jėzus ir Kristus, tai du skirtingi asmenys? Nes aiškini, jog Paulius lyg koks konkurentas Jėzui Mesijui, skelbia Kristų ir tai yra krikščionybės esmė. Neabejoju, Pauliaus fariziejų mokymas stabmeldžiams, tikrai yra krikščionybės pagrindas. Bet ir šiuolaikiniai fariziejai buvo, o Pauliaus dėka, sprendžiant iš Tamstos pasisakymų, liko patys aršiausi Jėzaus Mesijo priešai, kaip matau:

Tai gal Tamsta šiame Tamstos pasisakyme nematai Tamstos skelbiamos Paulius „konkurencijos“ Jėzui Mesijui? Nenumaldomai kyla klausimas: „kas gi yra priežastis ir kas gi yra pasekė?“ Gal Jėzus Mesijas yra Pauliaus demagogijų pasekmė. Tokius „veikėjus“ kaip Paulius, žmonės šiandien vadina demagogais arba populistais!

Tokį Jėzaus Mesijaus niekinimą sutinku ne pirmą kartą. Tai sakai žmogau, Jėzus Mesijas buvo mažaraštis? Ir manai, kad Paulius yra puikus Rašto žinovas? Gal galėtum tamsta pateikti kokį argumentą, kuris patvirtintų Tamstos pasisakymus? Būtų be galo įdomu... Gal tuo manai Pauliaus pasigyrimą, kad sėdėjo prie Gamalieliaus kojų, kaip jis eilinį kartą giriasi..?

Aš nenoriu niekinti Jėzaus Kristaus. Manau, kad jis buvo didelis mokytojas ir moralinis autoritetas. Jis paliko didelį poveikį pasauliui ir jo mokymas vis dar yra aktualus šiandien.

Tačiau aš taip pat manau, kad svarbu būti kritiškiems ir kritiškai vertinti istorinius šaltinius. Evangelijos buvo parašytos daugelis metų po Jėzaus mirties ir jos buvo parašytas įvairių žmonių, turinčių skirtingas nuomones ir tikslus. Todėl svarbu būti atsargiems, kad neperdėtume Evangelijų teiginių.

Kalbant apie Jėzaus raštingumą, nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šią hipotezę. Evangelijose nėra jokių tiesioginių paminėjimų apie Jėzaus gebėjimą skaityti ar rašyti. Tačiau yra keletas šalutinių įrodymų, kurie gali būti kaip rodantys, kad Jėzus galėjo būti raštingas.

Pavyzdžiui, Evangelijoje pagal Luką (4:16-21) Jėzus cituoja Pradžios knygą. Tai rodo, kad jis buvo susipažinęs su Rašto tekstu.

Kalbant apie Pauliaus Rašto žinias, manau, kad jis gerai išmanė Raštą. Jis dažnai cituoja Raštus savo laiškuose ir demonstruoja gerą supratimą apie Raštą kaip visumą. Tačiau manau, kad jis kartais pernelyg laisvai interpretavo Raštą, kad patvirtintų savo teorijas.

Galiausiai, aš nesutinku su jūsų nuomone, kad Jėzus Mesijas buvo Pauliaus demagogijų pasekmė. Manau, kad Jėzus Kristus buvo tikras istorinis asmuo, kuris paliko didelį poveikį pasauliui. Jo mokymas ir darbai yra svarbesni už Pauliaus teorijas.