Keistuolis rašė:Klausimo esmė yra visai kas kita, mano manymu. Klausimo esmė yra tai, ar vis dar statytojai atmeta tą akmenį, kuris tapo kertiniu akmeniu? Kas skaitė Evangeliją supras ką aš čia sakau... Sekant tuo, kyla klausimas: Ar Jėzaus mokymas, ar Pauliaus išvedžiojimai yra tas kertinis akmuo? Nes Jėzaus mokymas ir Pauliaus išvedžiojimai yra radikalai skirtingi dalykai!
led
Suprantu jūsų klausimo esmę. Jėzaus mokymas ir Pauliaus išvedžiojimai iš tiesų yra skirtingi ir tai yra esminis teologinis klausimas krikščionybėje. Norint suvokti šią problemą, svarbu pažvelgti į Evangelijų ir Pauliaus laiškų kontekstą bei skirtumus.
Jėzaus mokymas:
- Jėzaus mokymas, kaip jis pateiktas Evangelijose (Matejaus, Morkaus, Luko, ir Jono), pabrėžia meilę, pasigailėjimą, nuosaikumą, atleidimą ir tiesą.
- Jėzus daug dėmesio skiria širdies būsenai ir vidinei nuodėmės kontrolės reikšmei.
Pauliaus mokymas:
- Paulius, nors ir pripažįsta Jėzaus autoritetą, interpretuoja jo mokymą iš kitos perspektyvos. Jo laiškai, pavyzdžiui, laiškai Korintiečiams, Galatams, arba laiškas romiečiams, daug dėmesio skiria teologijai ir tikėjimo aktui.
- Pauliaus mokymas dažnai atkreipia dėmesį į teologinius klausimus, kaip, pavyzdžiui, teisės teologiją, išganymo nuo nuodėmės svarbą ir žmogaus tikėjimą išganymu. Jo laiškai taip pat daug dėmesio skiria bažnytiniam bendradarbiavimui ir organizacinei tvarkai.
Šie skirtumai sukelia diskusijas ir interpretacijos iššūkius krikščionių tarpe. Kai kurie mėgina harmonizuoti šiuos dvi mokymo perspektyvas, tuo tarpu kiti laiko jas savarankiškomis ir netgi prieštaraujančiomis. Tai išties svarbus ir gilus teologinis klausimas, kuris buvo nuodugniai aptariamas krikščionių teologų, mąstytojų ir bažnyčios tėvų.
Keistuolis rašė:Pagaliau, jei Pauliaus „apaštalinis“ statusas yra ne apibrėžtas, ką tai turi bendro su Jėzaus mokymu? Tai du skirtingi mokymai. Net stilistiniu požiūriu Jėzaus mokymas yra „patariamasis mokymas“ – jokios diktatūros – kaip gyventi, kaip elgtis, kad gyventum. O Pauliaus mokymas yra ištisai diktatūrinis ir „baudžiamasis“, net palydomas siaubingais prakeikimais. Tokiais kaip „Anatema esto“... Ar teko Tamstai rasi bent vien Jėzus prakeikimą, jei jau kiek Evangeliją paskaitei..?
Evangelijos iš tiesų perteikia Jėzaus mokymą kaip meilės, atleidimo, ir tiesos mokymą. Jis skatina bendravimą, atsidavimą kitiems, gailestingumą, ir besąlyginę meilę.
Pauliaus laiškuose, ypač bažnytinės bendruomenės organizavimo ir tikėjimo temomis, kartais pasitaiko griežtesnio stiliaus ir įspėjimų dėl klaidų ar nuodėmės. Paulius kartais naudoja griežtą kalbą ir išreiškia nuostatas dėl klaidų ar kitokios nuomonės nei jo pačio.
Tai rodo, kad Jėzaus ir Pauliaus mokymai yra skirtingi pagal stilių ir požiūrį. Pirmasis pabrėžia dvasinį aukštesnįjį kelį, antrasis, nors ir akcentuoja dvasinius aspektus, taip pat sprendžia praktinius bendruomenės organizavimo ir tikėjimo klausimus. Skirtingų atvejų priežastys gali kilti iš to, kad jie buvo skiriami skirtingoms auditorijoms ir kontekstams.
Keistuolis rašė:Krikščionybė yra Pauliaus įkurta religija (ritualinės mistikos struktūra), kuri neturi nieko bendro su Jėzaus Nazariečio (sekant Evangelija – Mesijaus) ir jo pasekėjų mokymu. Tai dvi, visiškai skirtingos tikėjimo (orientavimosi gyvenime) kryptys.
Krikščionybė, kaip pasaulinė religija, skiriasi ne tik dėl įvairių konfesijų ir denominacijų, bet ir dėl skirtingų teologinių ir doktrininių interpretacijų. Taigi, verta išskirti, kad ne visos krikščionių bendruomenės vadovaujasi vien tik Pauliaus mokymais arba vien tik Jėzaus mokymais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra įvairių nuomonių ir įsitikinimų.
Keistuolis rašė:Ir jei jau kiekvienas gali tikėti kuo jis nori, kas jam patinka, kaip Tamsta mėgsti pabrėžti, tai dar nereiškia, kad „tas kiekvienas“ pasirinko teisinga orientacija ir yra kelyje, kuris veda į gyvenimą. Ne į gyvenimą kur nors danguje, kada nors, bet čia ir dabar! Jei nemokate tvarkytis su tuo, kas jūsų – gyvenime, čia ir dabar, kaip jums galima patikėti gyvenimą, kurio jūs siekiate? Kad ir ten kariautumėte, peštumėtės dėl bulvės ar papuvusio obuolio? Kad ir danguje... Gal ir ten panorėsite diktuoti kitiems tai, kas jums vaidenasi, vien tai, kas jam patinka... Va tas skirtumas, tar Pauliaus NE apaštališkų išvedžiojimų ir Jėzaus mokymo yra gyvenimo esmė! Mano manymu...
Tiesa, kad kiekvienas žmogus gali rinktis tai, kuo tikėti, bet tai ne visada reiškia, kad jo pasirinkimas yra objektyviai teisingas arba nuo to priklauso, kaip jis tvarkosi su savo kasdieniniu gyvenimu. Gyvenimo esmė dažnai siejama su asmens vertybėmis, moralės principais ir tuo, kaip žmogus kuria prasmę savo veiksmuose ir santykiuose su kitais.
Kiekvienam žmogui svarbu mokytis ir tobulėti, suprasti savo įsitikinimus, o kartu ir gerbti kitų nuomonę bei ieškoti bendrumo su kitais. Tai padeda plėtoti supratimą ir toleranciją. Gyvenimas čia ir dabar turi prasmę, ir tai, kaip žmonės tvarkosi su savo gyvenimo realijomis, dažnai kyla iš jų pačių tikėjimo sistemos ir vertybių.
Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ir jo gyvenimo kelias gali būti skirtingas. Tai, ką žmogus laiko gyvenimo esme, dažnai priklauso nuo jo asmeninių įsitikinimų ir santykio su pasauliu. Tai yra gyvenimo kelias, kurį kiekvienas žmogus pasirenka pagal savo vertybes, patirtį ir suvokimą.
Tai ką pasakoja savigyra Paulius (palyginčiau su Italijos Duchia ar su šiandieniniu Trampu) 
ir ką randame ankstyvųjų bažnyčios istorikų raštuose. Kokie tie bažnyčios istorikų raštai ankstyvūs raštai bebūtų, jie yra pakankamai vėlyvi ir atkartoja tokių „veikėjų“, kaip pvz. Irinėjus iš Liono išvedžiojimus. Tie teiginiai yra tikrai menkaverčiai, nors gali šiek tiek „paliudyti“, ką tie dar ankstesni veikėjai porino – tokie kai Paulius. 
Taip ir aš galiu save paskelbti apaštalu, kaip tai daro dešimtys šiandieninių kvailių... 
Kyla klausimas: „Kas gi yra krikščionybė?“ Ir ką bendro turi Krikščionybė su Jėzumi Mesiju, kai apsišaukėlis (nes pats save paskelbia apaštalu), įkuria savo religiją, kurią seką krikščionys? 
