Keistuolis rašė:Nežinukas rašė:Augustas rašė:Nežinukas rašė:O koks
Kristus su savo sėbrais buvo išvarytas iš Romos 49. metų ciezoriaus Klaudijaus dekretu?
Tai kad nebuvo jokio Kristaus, išvaryto iš Romos.
Išvarė iš Romos tik žydus, kurie buvo Jėzaus iš Nazareto šalininkai. Ir viskas tąsyk tuo baigėsi.
Kaip tamsta sužinojote, kad tie žydai buvo Jėzaus iš Nazareto šalininkai?
Akivaizdu, kad Augustas niekad nesugebės atsakyti į tokį paprastą klausimą...
Sorry, buvau užsiėmęs kitais darbais, todėl tik šiandien tegalėjau prisijungti prie diskusijų.
Tai aš pamėginsiu paaiškinti, kodėl Kristaus kurstomi žydai nebuvo Jėzaus Nazariečio pasekėjai ar šalininkai. Sventoniaus įvardinti ir apie 50. metus iš Romos išvaryti žydai buvo aiškiai kurstomi konkretaus asmens, vardu Kristus. Reikia manyti, kad Sventoniaus buvo pakankamai raštingas teisingai pavartoti terminus išsakydamas tai, ką norėjo išsakyti.
Išvaryti buvo visi žydai, kurie kėlė kivirčus Romoje. Jie nebuvo kurstomi jokio asmens vardu Kristus, bet buvo susiginčiję dėl Jėzaus iš Nazareto (dar vadinamo Christos) asmenybės ir mesijiškumo.
Dar 41. m. e. metais Pauliaus pasekėjai buvo įvardinti krikščioniais. O Korinte 50. metų pavasarį Pauliaus apsigyveno iš Romos išvarytųjų šeimoje. Bet nei Paulius pats, nei Lukas net neužsimena, kad ta šeima galėjo būti Jėzaus Nazariečio pasekėjai ar būtų buvę Pauliaus mokiniai. Tokio svarbaus bendrumo Lukas nebūtų nutylėjęs. O Pauliui, mėgstančiam girtis, geresnę progą pasigirti jo skelbiamu Kristumi, tiesiog neįmanoma būtų sugalvoti. Bet Lukas praneša mums vien tai, kad Paulius apsigyveno toje šeimoje todėl, kad mokėjo bendrą palapinių gamybos amatą. Kaip matome, jokio tikėjimo bendrumo, jokių šalininkų...
Ir ką keičia tai, kad Paulius apsigyveno su ta žydų šeima, kuri buvo išvaryta iš Romos?
Man tai mįslė.
Taigi šis Apaštalų darbų knygos epizodas (18,1-3) tiesiogiai patvirtina, kad 50. metais iš Romos išvaryti žydai tikrai nebuvo nei Jėzaus Nazariečio, nei Pauliaus mokiniai.
Kad tie išvaryti iš Romos žydai nebuvo Pauliaus mokiniai, tai sutinku. Bet kad jų tarpe nebuvo Jėzaus Nazariečio šalininkų, tai nesutinku.
O tai, kad dar 41. m. e. metais Pauliaus pasekėjus imta pravardžiuoti krikščioniais, rodo vien Pauliaus ir jo pasekėjų agresyvumą ir polinkį maištauti, kaip vėliau ir Sventoniaus įvardinti žydai.
Kaip tai įrodo, jog Christos nėra tas pats Jėzus Nazarietis?
O 1. laiškas korintiečiams (2,1-3) rodo dar ir tai, kad net apie 57. m. e. metus Paulius vis dar neturėjo jokio supratimo apie ką jis šneka: „Netgi buvau pasiryžęs jūsų tarpe nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų ir tą nukryžiuotąjį“. Tai ir išeina, kad kaip tada, taip ir dabar melsdamiesi Kristui krikščionys meldžiasi maištininkui Kristui, o ne Jėzui Mesijui!
Jau pradedu įtarti, kad iš juoko pirmas sprogsiu aš, o ne Nežinukas.
Visų pirma, 1-mojo Laiško korintiečiams 2 skyrius 1-3 eilutės rodo priešingą dalyką, nei Tamsta, Keistuoli, čia rašo. Ši ištrauka iš 1-mojo Laiško korintiečiems sako, jog Jėzus (kurį Paulius vadina Christos) buvo nukryžiuotas. Lygiai kaip ir Jėzus Nazarietis. Tuo tarpu Nežinukas kažkurioje temoje yra parašęs, kad nukryžiuotas buvo tik vienas iš tų dviejų Jėzų. O kadangi Jėzus Nazarietis tikrai buvo nukryžiuotas, tai darytina išvada, kad Paulius šioje 1-mojo Laiško korintiečiams ištraukoje rašo apie tą patį Jėzų Nazarietį, kurį Paulius vadina Christos (kas, priminsiu, graikiškai reiškia pateptąjį).
Todėl Tamstos, Keistuoli, išvada, kad krikščionys meldžiasi ne tam Jėzui, yra klaidinga. Nes krikščionys meldžiasi tam pačiam Jėzui Nazariečiui.
kokį nukryžiuotąjį Pauliukas čia mini: