Kaip Paulius tapo apaštalu?

Diskusijos apie tai, kodė krikščionybės yra sąmokslas prieš Jėzų iš Nazareto. Nes akivaizdu, kad ko Saulius nepasiekė kardu, vėliau pasivadinęs Pauliumi, jis tai pasiekė melu ir apgaule. Taip Jėzaus iš Nazareto mokymas buvo sužlugdytas Pauliaus demagogijomis.
Vartotojo avataras
gedas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 31 Rgp 2023, 16:38

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė gedas » 10 Lap 2023, 17:09

Keistuolis rašė:.
Na ir kas gali kam uždrausti ieškoti tiesos, kaip jis ją suvokia. Tik bėda, kai kas mėgina rasti „savo tiesą“, tai yra aplinkos ir esmės visiško nesuvokimo išraiška. Nes Tiesa yra suvokiama arba ne. Tiesa yra tai kas yra, jau vien pagal Patoną. O visa kitą, vien asmeninės fantazijos.

Knygoje „Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ rašoma:

Na jei kas sumanytų į mane kreiptis vardu "gugu", vargu ar sugebėčiau suvokti, kad kreipiamasi į mane. Čia atsiskleidžia esmė, jog klaidingas tikėjimas veda į aklavietę. Tad pasinaudoti savo teise tikėti kuo tik panorėjus, tikėti tuo kas tau patogiau žmogau, nėra pats geriausias sprendimas. Dar daugiau, sakyčiau, kad nepagrįsta viltis yra kvailių motina! Taigi, vien tik teiginiai apie tai, kas ką gali ir ko negali yra abstrakcijos, gal net tuščiažodžiavimas, nepasakant nieko tikro.


Jūs teisingai pabrėžiate tai, kad tiesa yra objektyvi ir nepriklauso nuo asmeninių nuostatų ar fantazijų. Platonas ir daugelis filosofų bei mąstytojų irgi pabrėžė objektyvios tiesos paiešką ir tai, kad tiesa yra nepriklausoma nuo individualių įsitikinimų.

Tačiau, kai kalbama apie religiją ir tikėjimą, žmonės neretai patiria asmeninį ir subjektyvų ryšį. Tiesos paieška gali tapti sudėtinga, nes įvairios religinės tradicijos turi savo šaltinius, interpretacijas ir tikėjimo praktikas. Vieni gali sakyti, kad randa tiesą viename tekste ar tradicijoje, kiti - kitame.

Manyčiau, kad tokioje diskusijoje svarbu suprasti, kad asmeninė patirtis ir tikėjimas gali turėti didelę reikšmę žmogaus gyvenime, net jei tai nėra visuotinai priimtinas objektyvus faktas. Todėl daugelis žmonių ieško prasmės ir tiesos savo tikėjime, kuris gali būti paguodos, motyvacijos ir dvasinės įžvalgos šaltinis.

Vartotojo avataras
Keistuolis
Pranešimai: 136
Užsiregistravo: 20 Lap 2016, 12:49

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Keistuolis » 11 Lap 2023, 03:16

Manau, kad suklydau.
gedas rašė:Jūs teisingai pabrėžiate tai, kad tiesa yra objektyvi ir nepriklauso nuo asmeninių nuostatų ar fantazijų. Platonas ir daugelis filosofų bei mąstytojų irgi pabrėžė objektyvios tiesos paiešką ir tai, kad tiesa "yra nepriklausoma nuo individualių įsitikinimų.

Mano klaida yra tai, kad kalbant apie tai, kaip gi Paulius tapo tariamu apaštalu, mėginau kalbėti apie Tiesos pažinimą. Pervertinau skaitytojų suvokimo galimybes greičiausiai, vieningai suvokti du skirtingus klausimu.

Bet klausimo esmė buvo ir lieka: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“ Jei jau tiesa „yra nepriklausoma nuo individualių įsitikinimų“, kaip Tamsta pripažįsti, tai kaip gi tas Paulius tapo „apaštalu“?

Tik va, Tamsta vietoj to, kad aptarti kaip tas Paulius tapo apaštalu, aiškini, jog nesusipratimų esmė yra mano pateikta citata:
gedas rašė:... yra vienas iš teksto fragmentų, kuriuos mini tie, kurie teigia, kad Paulius buvo paskirtas apaštalu tiesiogiai arba net per savo vizijas.
Ach, vien tie, „kurie teigia, kad Paulius buvo paskirtas apaštalu...“ mano, jog Paulius yra apaštalas? Ir tai nėra bendra krikščionybės nuostata? Ta nuostata, jog vien todėl, kad Paulius pats save paskelbė „apaštalu“ yra tariamai „rimtas pagrindas“ Paulių laikyti tikru apaštalu?

Tai ne šiaip sau klausimai, nes būtent Pauliaus „mokymais stabmeldžiams“ grindžiama visa krikščionybė! Ne Jėzaus (sekant Evangeliją) Mesijo mokymais, bet būtent Pauliaus demagogija grindžiama krikščionybė. Krikščionys vien spekuliuoja Evangelija, patarškiant apie Jėzaus Mokymus, per taip vadinamus pamokslus, išvedžiojant savo asmeninius neišmanymus.

P.S. Manyčiau, jei Tamsta norėtumei padiskutuoti apie asmenines patirtis religijoje, tradicijas, Tiesos ar tekstų suvokimą, verta pradėti naują temą, kurioje nors Tamstai patikusioje forumo skiltyje.

Bet čia ir dabar klausimo esmė buvo ir lieka: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“

Vartotojo avataras
gedas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 31 Rgp 2023, 16:38

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė gedas » 13 Lap 2023, 15:44

Keistuolis rašė:airguru

Manau, kad suklydau.

Bet klausimo esmė buvo ir lieka: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“ Jei jau tiesa „yra nepriklausoma nuo individualių įsitikinimų“, kaip Tamsta pripažįsti, tai kaip gi tas Paulius tapo „apaštalu“?

Tai ne šiaip sau klausimai, nes būtent Pauliaus „mokymais stabmeldžiams“ grindžiama visa krikščionybė! Ne Jėzaus (sekant Evangeliją) Mesijo mokymais, bet būtent Pauliaus demagogija grindžiama krikščionybė. Krikščionys vien spekuliuoja Evangelija, patarškiant apie Jėzaus Mokymus, per taip vadinamus pamokslus, išvedžiojant savo asmeninius neišmanymus.

Bet čia ir dabar klausimo esmė buvo ir lieka: „Kaip Paulius tapo apaštalu?“


Jūs visiškai teisus. Apie tai, kaip Paulius tapo apaštalu, Naujajame Testamente iš tiesų yra ribotai informacijos ir dauguma žinių apie Paulių ir jo apaštališką statusą gauname tik iš jo paties raštų ir ankstyvųjų bažnyčios istorikų.

Kaip minėjote, jis pats save paskelbė apaštalu (1 Korintiečiams 9, 1), bet tai yra jo pačio interpretacija. Įdomu pažymėti, kad Evangelijos tiesiogiai neaprašo Jėzaus išrinkimo arba įgalinimo Pauliui būti apaštalu. Jo paskelbimas gali būti svarbus tik jo paties bendruomenėje arba tų laikų kontekste, bet ne visiškai vieningai priimtas visos krikščionybės.

Vartotojo avataras
Nežinukas
Pranešimai: 124
Užsiregistravo: 19 Lap 2016, 17:54

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Nežinukas » 14 Lap 2023, 00:52

Neįtikėtiną, per daugiau nei dešimt metų forume Tamsta esi žmogus, kuri vertina pasisakymus objektyviai ir gali būti, jog Tamsta mėgini suvokti Tiesą. :)

Na pavyzdžiu, pasakyk kokiam Lietuvos kunigėliui, kad Pauliaus apaštalinis statusas yra rimtai abejotinas.
gedas rašė:Jūs visiškai teisus. Apie tai, kaip Paulius tapo apaštalu, Naujajame Testamente iš tiesų yra ribotai informacijos ir dauguma žinių apie Paulių ir jo apaštališką statusą gauname tik iš jo paties raštų ir ankstyvųjų bažnyčios istorikų.

Čia matau du skirtingus klausimus. :roll: Tai ką pasakoja savigyra Paulius (palyginčiau su Italijos Duchia ar su šiandieniniu Trampu) :oops: ir ką randame ankstyvųjų bažnyčios istorikų raštuose. Kokie tie bažnyčios istorikų raštai ankstyvūs raštai bebūtų, jie yra pakankamai vėlyvi ir atkartoja tokių „veikėjų“, kaip pvz. Irinėjus iš Liono išvedžiojimus. Tie teiginiai yra tikrai menkaverčiai, nors gali šiek tiek „paliudyti“, ką tie dar ankstesni veikėjai porino – tokie kai Paulius. :lol: Taip ir aš galiu save paskelbti apaštalu, kaip tai daro dešimtys šiandieninių kvailių... :o

gedas rašė:...Įdomu pažymėti, kad Evangelijos tiesiogiai neaprašo Jėzaus išrinkimo arba įgalinimo Pauliui būti apaštalu. Jo paskelbimas gali būti svarbus tik jo paties bendruomenėje arba tų laikų kontekste, bet ne visiškai vieningai priimtas visos krikščionybės.

Na va. Turime rimtą nesklandumą. :shock: Kyla klausimas: „Kas gi yra krikščionybė?“ Ir ką bendro turi Krikščionybė su Jėzumi Mesiju, kai apsišaukėlis (nes pats save paskelbia apaštalu), įkuria savo religiją, kurią seką krikščionys? :?:

Visuose Pauliaus diktuotuose (nes rašyti ir skaityti jis mokėjo kaip nudienos pirmaklasis) raštuose (Gal. 6, 11;). Paulius ieško Jėzaus (Kristau – ne Jėzaus Mesijo) apreiškimo paliūdėjimų, Senojo testamento pagrindu. Nors Jėzus Mesijas paskelbė Naująjį palikimą! :twisted:

Suprantama, kiekvienas kvailys turi teisę tikėti tuo, kuo jis nori. Čia kalbu ne vien apie krikščionis, bet apie kvailius...

Bet tada, jei imsime sielų nemirtingumo prielaidą, yra visiškai neaišku kam meldžiasi krikščionys iki šiol. Suprantama, krikščionys turi teisę melstis kam tik nori. Bet vargu, ar tokios krikščionių maldos išvis pasiekia tikslą, kai meldžiamasi maištininkui Kristui. Ir klausimo esmė išlieka: ką bendro turi tokios maldos su Jėzumi iš Nazareto, kuris sekant Evangeliją yra Mesijas? :?: :?: :?:

Vartotojo avataras
Keistuolis
Pranešimai: 136
Užsiregistravo: 20 Lap 2016, 12:49

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Keistuolis » 17 Lap 2023, 02:33

Žinai Gedai, sunku nepritarti:
Nežinukas rašė:Na pavyzdžiu, pasakyk kokiam Lietuvos kunigėliui, kad Pauliaus apaštalinis statusas yra rimtai abejotinas.
gedas rašė:Jūs visiškai teisus. Apie tai, kaip Paulius tapo apaštalu, Naujajame Testamente iš tiesų yra ribotai informacijos ir dauguma žinių apie Paulių ir jo apaštališką statusą gauname tik iš jo paties raštų ir ankstyvųjų bažnyčios istorikų.

Čia matau du skirtingus klausimus. :roll: Tai ką pasakoja savigyra Paulius (...) :oops: ir ką randame ankstyvųjų bažnyčios istorikų raštuose. (...)

Gerai, kiekvienas gali tikėti kuo jis nori ir kaip jis nori, kaip Tamsta ir sakai:
gedas rašė:Kaip minėjote, jis pats save paskelbė apaštalu (1 Korintiečiams 9, 1), bet tai yra jo pačio interpretacija. Įdomu pažymėti, kad Evangelijos tiesiogiai neaprašo Jėzaus išrinkimo arba įgalinimo Pauliui būti apaštalu. Jo paskelbimas gali būti svarbus tik jo paties bendruomenėje arba tų laikų kontekste, bet ne visiškai vieningai priimtas visos krikščionybės.

Klausimo esmė yra visai kas kita, mano manymu. Klausimo esmė yra tai, ar vis dar statytojai atmeta tą akmenį, kuris tapo kertiniu akmeniu? Kas skaitė Evangeliją supras ką aš čia sakau... Sekant tuo, kyla klausimas: Ar Jėzaus mokymas, ar Pauliaus išvedžiojimai yra tas kertinis akmuo? Nes Jėzaus mokymas ir Pauliaus išvedžiojimai yra radikalai skirtingi dalykai!

Pagaliau, jei Pauliaus „apaštalinis“ statusas yra ne apibrėžtas, ką tai turi bendro su Jėzaus mokymu? Tai du skirtingi mokymai. Net stilistiniu požiūriu Jėzaus mokymas yra „patariamasis mokymas“ – jokios diktatūros – kaip gyventi, kaip elgtis, kad gyventum. O Pauliaus mokymas yra ištisai diktatūrinis ir „baudžiamasis“, net palydomas siaubingais prakeikimais. Tokiais kaip „Anatema esto“... Ar teko Tamstai rasi bent vien Jėzus prakeikimą, jei jau kiek Evangeliją paskaitei..?

Krikščionybė yra Pauliaus įkurta religija (ritualinės mistikos struktūra), kuri neturi nieko bendro su Jėzaus Nazariečio (sekant Evangelija – Mesijaus) ir jo pasekėjų mokymu. Tai dvi, visiškai skirtingos tikėjimo (orientavimosi gyvenime) kryptys.

Ir jei jau kiekvienas gali tikėti kuo jis nori, kas jam patinka, kaip Tamsta mėgsti pabrėžti, tai dar nereiškia, kad „tas kiekvienas“ pasirinko teisinga orientacija ir yra kelyje, kuris veda į gyvenimą. Ne į gyvenimą kur nors danguje, kada nors, bet čia ir dabar! Jei nemokate tvarkytis su tuo, kas jūsų – gyvenime, čia ir dabar, kaip jums galima patikėti gyvenimą, kurio jūs siekiate? Kad ir ten kariautumėte, peštumėtės dėl bulvės ar papuvusio obuolio? Kad ir danguje... Gal ir ten panorėsite diktuoti kitiems tai, kas jums vaidenasi, vien tai, kas jam patinka...

Va tas skirtumas, tar Pauliaus NE apaštališkų išvedžiojimų ir Jėzaus mokymo yra gyvenimo esmė! Mano manymu...

P.S. Po tokių mano pasisakymų „tikri krikščionys“ turėtų tuoj pat sukurti laužą, skirtą vien man – „tikram eretikui“... O gal krikščionys kada kitaip elgėsi, vedami ne apaštalo Pauliaus mokymais?

Vartotojo avataras
gedas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 31 Rgp 2023, 16:38

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė gedas » 18 Lap 2023, 16:52

Keistuolis rašė:
Klausimo esmė yra visai kas kita, mano manymu. Klausimo esmė yra tai, ar vis dar statytojai atmeta tą akmenį, kuris tapo kertiniu akmeniu? Kas skaitė Evangeliją supras ką aš čia sakau... Sekant tuo, kyla klausimas: Ar Jėzaus mokymas, ar Pauliaus išvedžiojimai yra tas kertinis akmuo? Nes Jėzaus mokymas ir Pauliaus išvedžiojimai yra radikalai skirtingi dalykai! led


Suprantu jūsų klausimo esmę. Jėzaus mokymas ir Pauliaus išvedžiojimai iš tiesų yra skirtingi ir tai yra esminis teologinis klausimas krikščionybėje. Norint suvokti šią problemą, svarbu pažvelgti į Evangelijų ir Pauliaus laiškų kontekstą bei skirtumus.

Jėzaus mokymas:

- Jėzaus mokymas, kaip jis pateiktas Evangelijose (Matejaus, Morkaus, Luko, ir Jono), pabrėžia meilę, pasigailėjimą, nuosaikumą, atleidimą ir tiesą.
- Jėzus daug dėmesio skiria širdies būsenai ir vidinei nuodėmės kontrolės reikšmei.

Pauliaus mokymas:

- Paulius, nors ir pripažįsta Jėzaus autoritetą, interpretuoja jo mokymą iš kitos perspektyvos. Jo laiškai, pavyzdžiui, laiškai Korintiečiams, Galatams, arba laiškas romiečiams, daug dėmesio skiria teologijai ir tikėjimo aktui.
- Pauliaus mokymas dažnai atkreipia dėmesį į teologinius klausimus, kaip, pavyzdžiui, teisės teologiją, išganymo nuo nuodėmės svarbą ir žmogaus tikėjimą išganymu. Jo laiškai taip pat daug dėmesio skiria bažnytiniam bendradarbiavimui ir organizacinei tvarkai.

Šie skirtumai sukelia diskusijas ir interpretacijos iššūkius krikščionių tarpe. Kai kurie mėgina harmonizuoti šiuos dvi mokymo perspektyvas, tuo tarpu kiti laiko jas savarankiškomis ir netgi prieštaraujančiomis. Tai išties svarbus ir gilus teologinis klausimas, kuris buvo nuodugniai aptariamas krikščionių teologų, mąstytojų ir bažnyčios tėvų.

Keistuolis rašė:Pagaliau, jei Pauliaus „apaštalinis“ statusas yra ne apibrėžtas, ką tai turi bendro su Jėzaus mokymu? Tai du skirtingi mokymai. Net stilistiniu požiūriu Jėzaus mokymas yra „patariamasis mokymas“ – jokios diktatūros – kaip gyventi, kaip elgtis, kad gyventum. O Pauliaus mokymas yra ištisai diktatūrinis ir „baudžiamasis“, net palydomas siaubingais prakeikimais. Tokiais kaip „Anatema esto“... Ar teko Tamstai rasi bent vien Jėzus prakeikimą, jei jau kiek Evangeliją paskaitei..?


Evangelijos iš tiesų perteikia Jėzaus mokymą kaip meilės, atleidimo, ir tiesos mokymą. Jis skatina bendravimą, atsidavimą kitiems, gailestingumą, ir besąlyginę meilę.

Pauliaus laiškuose, ypač bažnytinės bendruomenės organizavimo ir tikėjimo temomis, kartais pasitaiko griežtesnio stiliaus ir įspėjimų dėl klaidų ar nuodėmės. Paulius kartais naudoja griežtą kalbą ir išreiškia nuostatas dėl klaidų ar kitokios nuomonės nei jo pačio.

Tai rodo, kad Jėzaus ir Pauliaus mokymai yra skirtingi pagal stilių ir požiūrį. Pirmasis pabrėžia dvasinį aukštesnįjį kelį, antrasis, nors ir akcentuoja dvasinius aspektus, taip pat sprendžia praktinius bendruomenės organizavimo ir tikėjimo klausimus. Skirtingų atvejų priežastys gali kilti iš to, kad jie buvo skiriami skirtingoms auditorijoms ir kontekstams.

Keistuolis rašė:Krikščionybė yra Pauliaus įkurta religija (ritualinės mistikos struktūra), kuri neturi nieko bendro su Jėzaus Nazariečio (sekant Evangelija – Mesijaus) ir jo pasekėjų mokymu. Tai dvi, visiškai skirtingos tikėjimo (orientavimosi gyvenime) kryptys.


Krikščionybė, kaip pasaulinė religija, skiriasi ne tik dėl įvairių konfesijų ir denominacijų, bet ir dėl skirtingų teologinių ir doktrininių interpretacijų. Taigi, verta išskirti, kad ne visos krikščionių bendruomenės vadovaujasi vien tik Pauliaus mokymais arba vien tik Jėzaus mokymais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra įvairių nuomonių ir įsitikinimų.

Keistuolis rašė:Ir jei jau kiekvienas gali tikėti kuo jis nori, kas jam patinka, kaip Tamsta mėgsti pabrėžti, tai dar nereiškia, kad „tas kiekvienas“ pasirinko teisinga orientacija ir yra kelyje, kuris veda į gyvenimą. Ne į gyvenimą kur nors danguje, kada nors, bet čia ir dabar! Jei nemokate tvarkytis su tuo, kas jūsų – gyvenime, čia ir dabar, kaip jums galima patikėti gyvenimą, kurio jūs siekiate? Kad ir ten kariautumėte, peštumėtės dėl bulvės ar papuvusio obuolio? Kad ir danguje... Gal ir ten panorėsite diktuoti kitiems tai, kas jums vaidenasi, vien tai, kas jam patinka... Va tas skirtumas, tar Pauliaus NE apaštališkų išvedžiojimų ir Jėzaus mokymo yra gyvenimo esmė! Mano manymu...


Tiesa, kad kiekvienas žmogus gali rinktis tai, kuo tikėti, bet tai ne visada reiškia, kad jo pasirinkimas yra objektyviai teisingas arba nuo to priklauso, kaip jis tvarkosi su savo kasdieniniu gyvenimu. Gyvenimo esmė dažnai siejama su asmens vertybėmis, moralės principais ir tuo, kaip žmogus kuria prasmę savo veiksmuose ir santykiuose su kitais.

Kiekvienam žmogui svarbu mokytis ir tobulėti, suprasti savo įsitikinimus, o kartu ir gerbti kitų nuomonę bei ieškoti bendrumo su kitais. Tai padeda plėtoti supratimą ir toleranciją. Gyvenimas čia ir dabar turi prasmę, ir tai, kaip žmonės tvarkosi su savo gyvenimo realijomis, dažnai kyla iš jų pačių tikėjimo sistemos ir vertybių.

Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ir jo gyvenimo kelias gali būti skirtingas. Tai, ką žmogus laiko gyvenimo esme, dažnai priklauso nuo jo asmeninių įsitikinimų ir santykio su pasauliu. Tai yra gyvenimo kelias, kurį kiekvienas žmogus pasirenka pagal savo vertybes, patirtį ir suvokimą.

Vartotojo avataras
Keistuolis
Pranešimai: 136
Užsiregistravo: 20 Lap 2016, 12:49

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Keistuolis » 24 Lap 2023, 01:28

Labas Gedai.

Tikrai įdomi Tamstos žinutė. Maniau, kad esu vienišas, lyg Elijas, kuris skundėsi Dievui, kodėl jis liko vienas. Bet Dievas Elijui atsakė, jog pasiliko dar septyniasdešimt septynis tokių kaip Elijas (septyniasdešimt septyni anuomet aibę išreiškiantis simbolis). Matai ir Pauliaus pasakojimuose galima aptikti svarbių žinučių. Paulis darė viską įmanomo, kad nukreipti savo mokinius nuo Jėzaus mokymo „atgal“ prie Senojo testamento, tad ir kalba Senojo testamento pamokymais. Ir visur, kur tik įmanoma Paulius skelbė (pakankamai diletantiškai) Senojo testamento tekstus. Todėl ir skiriasi Pauliaus pamokymai nuo Jėzaus mokymo. Paulius ištisai moko, moko, moko, o tikrumoje nurodinėja, nurodinėja kas ką turi jo manymu daryti, lyg koks iliuzinis rabinas, kad tik atitiktų Senojo testamento reikalavimus.

Priešingai tam, Jėzaus mokymas yra griežtai patariamojo pobūdžio, kur nediktuojama prievolė, nors ir aiškinamos veiksmų pasekmės.

Bet grįžkime prie tamstos žinutės.
gedas rašė:Šie skirtumai sukelia diskusijas ir interpretacijos iššūkius krikščionių tarpe. Kai kurie mėgina harmonizuoti šiuos dvi mokymo perspektyvas, tuo tarpu kiti laiko jas savarankiškomis ir netgi prieštaraujančiomis. Tai išties svarbus ir gilus teologinis klausimas, kuris buvo nuodugniai aptariamas krikščionių teologų, mąstytojų ir bažnyčios tėvų.

Su tuo Pauliumi tikros problemos. Maždaug iki 41. mūsų eros metų Paulius neužsimena apie kokį tai Kristų. Dar daugiau, pradžioje net mėgino skelbti Mesiją. Manau dėl to turėjo rimtą konfliktą su radikaliais žydais. Tik po to, kai liaudis Sirijos Antiochijoje (apie 41. mūsų eros metus) Pauliaus pasekėjus pavadino „tokiais kaip Kristaus pasekėjai“ – krikščionimis, Paulius puolė garbinti Kristų. Visiškai nesuvokdamas skirtumo tarp jo garbinamo Kristaus ir Jėzau Nazariečio, sekant Evangeliją – Mesijaus. Knygoje„Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ visa tai nuosekliai aprašyta.

Čia slypi paslaptis! Tikras siaubas, kaip suku man buvo suvokti skirtumą, ką garbina Paulius (bei jo pasekėjai krikščionys) ir ką bendro tai turi su Jėzaus mokymu. Tuo metu maniau, kad esu Evangelikų Liuteronų krypties. Bet vis dar krikščionis. Ir kai suvokiau, kas yra kas, ką skelbia Paulius ir kas gi yra krikščionybė, atsirado „tuštuma, kurią gali užpildyti vien tai, kai rasi ką geresnio“, kaip rašė E. Hemingvėjus „Fiestoje“. Ir tą tuštumą užpildė Tiesos pažinimas!

Taigi, krikščionybė yra tikėjimas tų, kas siekia sekti Kristų. Kristų, maištininką išvytą iš Romos, kurį Paulius nei tai painiojo su Jėzumi Mesiju, nei tai sąmoningai pasirinko Jėzaus vardo pakaitalu. Nejuokinkite svietą! Kristus joks graikiškas Mesijo atitikmuo..!

Knygoje „Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ rašoma:
Graikai su daugybe savo dievukų, neturėjo jokio supratimo apie judėjiškojo Mesijo reikšmę ir jiems anuomet tikrai nereikėjo „Mesijo“ sąvokos atitikmens. Tikrai vargu ar kuris graikas mąstė apie kokį tai judėjiškąjį „pateptąjį gelbėtoją“. Kadangi graikų-romėnų išvaduotojo ir gelbėtojo titulas yra „Soter‘is“ arba „Soter‘ė“, o ne Kristus. Todėl ir žodis „Chrestus“, (lietuviškai „Kristus“), negali būti graikiškas judėjiškojo Mesijo atitikmuo.
Jei jau Tamsta tikrai domina Pauliaus „apaštališkumo“ klausimas, nuoširdžiai patariu perskaityti minėtą knygelią.
Paskutinį kartą redagavo Keistuolis. Iš viso redaguota 1 kartą.

Vartotojo avataras
Keistuolis
Pranešimai: 136
Užsiregistravo: 20 Lap 2016, 12:49

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Keistuolis » 24 Lap 2023, 02:25

Forumas „pareiškė“, kad per daug ilgą tekstą prirašiau... Todėl pratesiu pasakymą naujoje žinutėje.

Na o bažnyčios tėvai tegu ir toliau vargsta mėgindami hormanizuoti nesuderinamus dalykus. Jie tiesiog ignoruoja „tikrą pamatą“, klausydamiesi Paulius „sirenų giesmių“.
gedas rašė:Skirtingų atvejų priežastys gali kilti iš to, kad jie buvo skiriami skirtingoms auditorijoms ir kontekstams.

Ne abejotina, Jėzaus tikslai ir Pauliaus tikslai yra visiškai skirtingi. Tegu dar tūkstantį metų krikščionys meldžiasi kam jie nori, bet vargu ar jų maldos pasieks bent mažiausią angelą. Kokių nesąmonių tikisi „kunigėlis“, laimindamas tankus ar pačius žudikus? Gal čia kaip turguje, ...deruosi, kad bent kiek pigiau išsisukčiau? Tokius „palaiminimus“ suformavo būtent Paulius, kuris pareiškė: „kiekviena valdžia nuo dievo“. Čia rašau mažąja raide, nes greičiausiai Paulius garbino savo asmeninį dievą, sekant jo išvedžiojimus...

gedas rašė:Krikščionybė, kaip pasaulinė religija, skiriasi ne tik dėl įvairių konfesijų ir denominacijų, bet ir dėl skirtingų teologinių ir doktrininių interpretacijų. Taigi, verta išskirti, kad ne visos krikščionių bendruomenės vadovaujasi vien tik Pauliaus mokymais arba vien tik Jėzaus mokymais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra įvairių nuomonių ir įsitikinimų.

Ar čia svarbiausias žodis yra „pasaulinė religija“? Mes turime reikalą su pasauliniu islamu, pasauliniu komunizmu, pasauliniu... lia, lia, lia. Pasaulinių nesąmonių mes patiriame tikrai gan. Tai ne argumentas ir ne kriterijus Tiesos pažinimui. Tiesiog baisu, kai Dievas suteikia žmogui laisvą valią (nors ir apribotoje aplinkybių aplinkoje) ir tie vargšeliai, vėl ir vėl mėgina paklūsti bandos jausmui. Čia aš galėčiau (paviršutiniškai) įžiūrėti Dievo kūrybos klaidą! Bet esmėje, ta aplinkybių aplinka, tai lyg Skaistykla, kur matosi vienareikšmiškai, kas yra kas. Matosi ar jis siekia gyvenimo, ar griovimo. Nenorėčiau būti amžinybėje kartu su pasipūtusiu žudiku...

Tai va, matau, jog esame vienos nuomonės šiuo klausimu, nors ir skirtingai išsireiškiame:
gedas rašė:Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ir jo gyvenimo kelias gali būti skirtingas. Tai, ką žmogus laiko gyvenimo esme, dažnai priklauso nuo jo asmeninių įsitikinimų ir santykio su pasauliu. Tai yra gyvenimo kelias, kurį kiekvienas žmogus pasirenka pagal savo vertybes, patirtį ir suvokimą.

P.S. Turiu nusistatymą nerašyti viename pasisakyme daugiau nei A4 puslapio apimtis. Šį kartą turi atsiprašyti tų skaitytojų, kuriuos išvarginau, pažeidęs nusistatymą...

Vartotojo avataras
Keistuolis
Pranešimai: 136
Užsiregistravo: 20 Lap 2016, 12:49

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė Keistuolis » 01 Gru 2023, 04:44

Labas Geduti.

Kažkaip anksčiau neatkreipiau dėmesį į Tamstos lemtingą pasisakymą:

gedas rašė:Taigi, verta išskirti, kad ne visos krikščionių bendruomenės vadovaujasi vien tik Pauliaus mokymais arba vien tik Jėzaus mokymais. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krikščionybėje yra įvairių nuomonių ir įsitikinimų.

Nesitikėjau, kad krikščionybė „pagimdė“ Jėzų ir Paulių, kurie atsirado dėl nuomonių įvairovės! Kaip viena bobutė sakė: „kaip sugalvojau taip ir yra!“. Ane? Viskas priklauso nuo nuomonių įvairovės, o dievai kiek palauks...

Ta intesija ne Paulius sukūrė krikščionybę, bet krikščionių nuomonės! Ne Jėzus paskelbė Evangeliją savo mokiniams, bet krikščionių nuomonės, ar ne?

Nesuprantu ir kaip atsiranda tokios nuomonės, kaip Tamstos „išžaginta“ nuomonių įvairovė ir nuomonių „svarba“...

Vartotojo avataras
gedas
Pranešimai: 22
Užsiregistravo: 31 Rgp 2023, 16:38

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Standartinė gedas » 04 Gru 2023, 10:33

Keistuolis rašė:Su tuo Pauliumi tikros problemos. Maždaug iki 41. mūsų eros metų Paulius neužsimena apie kokį tai Kristų. Dar daugiau, pradžioje net mėgino skelbti Mesiją. Manau dėl to turėjo rimtą konfliktą su radikaliais žydais. Tik po to, kai liaudis Sirijos Antiochijoje (apie 41. mūsų eros metus) Pauliaus pasekėjus pavadino „tokiais kaip Kristaus pasekėjai“ – krikščionimis, Paulius puolė garbinti Kristų. Visiškai nesuvokdamas skirtumo tarp jo garbinamo Kristaus ir Jėzau Nazariečio, sekant Evangeliją – Mesijaus. segmentinė tvoraKnygoje„Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ visa tai nuosekliai aprašyta.

Čia slypi paslaptis! Tikras siaubas, kaip suku man buvo suvokti skirtumą, ką garbina Paulius (bei jo pasekėjai krikščionys) ir ką bendro tai turi su Jėzaus mokymu. Tuo metu maniau, kad esu Evangelikų Liuteronų krypties. Bet vis dar krikščionis. Ir kai suvokiau, kas yra kas, ką skelbia Paulius ir kas gi yra krikščionybė, atsirado „tuštuma, kurią gali užpildyti vien tai, kai rasi ką geresnio“, kaip rašė E. Hemingvėjus „Fiestoje“. Ir tą tuštumą užpildė Tiesos pažinimas!

Taigi, krikščionybė yra tikėjimas tų, kas siekia sekti Kristų. Kristų, maištininką išvytą iš Romos, kurį Paulius nei tai painiojo su Jėzumi Mesiju, nei tai sąmoningai pasirinko Jėzaus vardo pakaitalu. Nejuokinkite svietą! Kristus joks graikiškas Mesijo atitikmuo..!


Tiesą sakant, nėra jokių abejonių, kad Paulius ir Jėzus buvo labai skirtingi žmonės. Paulius buvo išsilavinęs žydas, kuris buvo apmokytas Rašto aiškinimo. Jis buvo fanatiškas religijos šalininkas ir pirmiausia siekė išsaugoti žydų tikėjimą. Jėzus, kita vertus, buvo paprastas žmogus, kuris mokytojavo apie meilę, atleidimą ir Dievo karalystę. Jis nebuvo susijęs su jokia religija ar tradicija.

Šie skirtumai atsispindi ir jų mokymuose. Pauliaus mokymas yra daug sudėtingesnis ir abstraktesnis nei Jėzaus mokymas. Paulius daug kalba apie Dievo meilę, tikėjimo svarbą ir Kristaus mirties ir prisikėlimo reikšmę. Jėzus, kita vertus, savo mokymą sutelkė į paprastesnius dalykus, tokius kaip meilė Dievui ir savo artimui, nesavanaudiškumas ir atleidimas.

Jūsų komentare teisingai pažymima, kad Paulius savo raštuose retai mini Jėzų kaip Mesiją. Tai gali būti dėl to, kad Paulius nebuvo susipažinęs su Jėzaus mokymu, kai jis buvo gyvas. Jis tik susipažino su Jėzaus mokymu po to, kai šis buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. Be to, Paulius buvo žydas, o žydai ne tikėjo, kad Mesijas bus nukryžiuotas.

Todėl Paulius savo mokyme Kristų interpretavo savaip. Jis teigė, kad Kristus yra Dievo Sūnus, kuris atėjo į pasaulį, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės. Jis taip pat teigė, kad tikėjimas Kristumi yra būtinas išgelbėjimui.

Šie Pauliaus mokymai buvo labai svarbūs krikščionybės vystymuisi. Jie padėjo krikščionybei tapti pasauline religija, nes jie buvo suprantami ir priimtini ne tik žydams, bet ir pagonims.

Tačiau jūsų komentaras taip pat kelia svarbų klausimą: kas yra tikrasis krikščionybės tikėjimas? Ar jis yra pagrįstas Jėzaus mokymu, ar Pauliaus mokymu?

Šis klausimas nėra lengvai atsakomas. Galbūt galima teigti, kad krikščionybė yra dviejų skirtingų mokymų sintezė. Ji yra pagrįsta Jėzaus mokymu apie meilę ir atleidimą, tačiau ji taip pat yra pagrįsta Pauliaus mokymu apie Dievo meilę, tikėjimo svarbą ir Kristaus mirties ir prisikėlimo reikšmę.

Keistuolis rašė:Knygoje „Evangelijų kilmės, krikščionybės bei Antikristo paslaptys“ rašoma:
Graikai su daugybe savo dievukų, neturėjo jokio supratimo apie judėjiškojo Mesijo reikšmę ir jiems anuomet tikrai nereikėjo „Mesijo“ sąvokos atitikmens. Tikrai vargu ar kuris graikas mąstė apie kokį tai judėjiškąjį „pateptąjį gelbėtoją“. Kadangi graikų-romėnų išvaduotojo ir gelbėtojo titulas yra „Soter‘is“ arba „Soter‘ė“, o ne Kristus. Todėl ir žodis „Chrestus“, (lietuviškai „Kristus“), negali būti graikiškas judėjiškojo Mesijo atitikmuo.
Jei jau Tamsta tikrai domina Pauliaus „apaštališkumo“ klausimas, nuoširdžiai patariu perskaityti minėtą knygelią.


Ačiū už rekomendaciją. Svarbu visada domėtis įvairiomis nuomonėmis ir ieškoti tiesos. Dėl Mesijo sąvokos yra ir kitų nuomonių. Pavyzdžiui, kai kurie tyrinėtojai teigia, kad graikai jau buvo susipažinę su judėjiškaja Mesijo sąvoka ir todėl žodį „Kristus“ suprato kaip jo atitikmenį.


Grįžti į