Reikalas tas, kad pradėjus naršyti iš kur, kaip, kodėl, kas, kaip "atrado" ir išstūmė Einšteiną, bei kieno idėjas jis REtransliavo, kodėl būtent tuo metu jis išdygo, kodėl būtent Vokietijoje (variantų buvo kitokių), galima padaryti išvadą, kad Einšteinas buvo reikalingas durnius - zicpirmininkas, netikėtai savo slaptiems proteguotojams galutinai (ne jis buvo pirmas bandymas) sugadinęs visą mokslo raidą ir neįvykdęs pagrindinės užduoties - sugriaut techninį (visų pirma - karinį) progresą Vokietijoj ir Ašies šalių sąjungoj. Kitaip sakant - joks užsienio šnipas negali pakenkti tiek, kiek gali pakenkti savas durnius. Bet vat Einšteino atveju ši taisyklė ėmė ir nesuveikė! Maža to, kad jį nei per pimąjį pasaulinį karą vokiečiai nepriėme, o tuo labiau - per antrąjį. Bet jis sugebėjo sugriaut techninį progresą visame pasaulyje. Ne iškart. Ne jam gyvam būnant, bet esmė ta, jog dėl "jo" retransliuotų "teorijų", pasaulio mokslas yra atsidūręs aklavietėje. Esmė labai paprasta: Kada paskutinį kartą, po Einšteino, buvo atrasta kas nors, kas iš esmės - fundamentaliai pakeistų mūsų supratimą apie pasaulį? Ta prasme kalbėkim apie sąveikų gilesnį supratimą (pvz. visų mylima gravitacija ir Keistuolio minėtas laikas). Paskutinis realiai padarytas atradimas fizikoje yra Michael Faraday (Maiklo Faradėjaus) ir užrašytas matematiškai bei papildant kitais atradimais James Clerk Maxwell (Džeimso Klerko Maksvelo) garsiosiose Maksvelo lygtyse. Kam žinomas nikas Snukis, tai žino, kad aš mėgstu sakyti tokią maždaug fraze: Žymus filmas "Bukas ir bukesnis" ("Dumb and Dumber") yra paskutinių 150 metų fizikos istorijos ekranizacija. Iš tikrųjų, tai tik nežymi dalis tos istorijos tam filme.
Po teisybei tai Jim Carrey ir Feff Daniels tyliai rūko kamputyje su suvaidintais idiotais, nes nedatraukė iki realių veikėjų kokie buvo ir yra šiuolaikinėj fizikoj. Kodėl nedatraukė? Laaabai ilga istorija (ilgesnė nei 150 metų), bet laikotarpis apie kurį aš kalbu prasideda (nuo to momento galima kategoriškai teigti, kad visi be išimties save vadinantys fizikais, o ypač vadinamieji fizikai teoretikai yra išbaigti idiotai, kretinai ir... nėr tikslaus apibūdinimo ) nuo 1865 m. Kada Maksvelas išspausdino garsiąsias lygtis ir tapo tėvu, nors buvo gėjus Elektrodinamikos vienu iš tėvų. Tai buvo paskutinis man žinomas tikrai mokslinis darbas, paremtas ne tik matematika, bet visų pirma empyriniais tyrimais ir realiu gamtos dėsnių suvokimu. Taigi, Einšteinas čia pasirodo jau praėjus maždaug 40 metų nuo kretinizmo pradžios. Visa šita istorija yra laaabai ilga. Joje galima atrasti daugybę "Sąmokslo teorijų", bet tai net ne teorijos, o - faktai. Tiesiog - pliki faktai. Bėda ta, kad reali istorija daėjusi iki mūsų yra labai iškraipyta (dalis sąmoningai, dalis - ne). Dar galima atkasti tikrus faktus kaip viskas ir nuo ko prasidėjos, nes stabų - savo mylimų autoritetų-pranašų garbintojai patys stengiasi ištraukti į dienos šviesą tikrus faktus apie savo stabukus, net ir tuos, kuriuos buvo stengtasi specialiai paslėpti. O poreikis slėpti tikrai buvo. Gal ne nuo pat 1865 m. tas poreikis buvo, bet Einšteino iškilimas yra būtent susietas su tuo poreikiu slapta jį prakišti - I pasaulinis karas. Buvo atsiradę kaltinimų, kad per Arthur Stanley Eddington (Artūra Edingtoną) Einšteiną veikė anglų žvalgyba, bet...
Ar tai ir yra tas seniai ieškomas eteris? Ir kol dar nesusipainiojau skylėse, apie kurias tamsta porini, drįstu paklausti: o tada kas tas elektronas? O gal aš tamstos akyse visai nusišnekėjau su tais klausimais? 
Elektromagnetiniai laukai yra materijos savybė, pasireiškianti kiek skirtingai būdais, todėl jų ir toks formulavimas: Elektrinis (arba magnetinis) laukas yra materijos pasireiškimas. Jis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų įtakos. Elektrinį lauką kuria elektrinis krūvis - savybė, kurią mes irgi tik konstatuojame, kad tokia yra (yra ir daugiau dalykų, kuriuos tik konstatuojame, kad jie yra, pripažindami tik tiek, kad tokia yra mūsų Visata. Kodėl ir kaip - nežino niekas, bet tos savybės yra ir joms galioja tvermės dėsniai, kurie supaprastinatai skamba taip: Savybė (el.krūvis, energija, masė ir kt.) negali iš niekur atsirasti ir niekur nedingsta, keičiasi tik pasireiškimo forma) sukuria pastovų elektrini lauka, bet judantis krūvis sukelia ir magnetinį lauką arba kitaip - kintamas elektrinis laukas sukuria kintamą magnetinį lauką ir atvirkščiai - kintamas magnetinis laukas sukuria kintamą elektrinį lauką. Kaip aiškinau - tai ir yra vadinamosios elektromagnetinės bangos sklidimo pagrindas. Skylės - tik puslaidininkiuose, kai medžiagos specifinės savybės leidžia nuo atomų "nugraibyti" (priežasčių kaip "nugraiboma" neaiškinsiu - per ilgai ir taip čia bus) po elektroną supantį atomo branduolį ir panaudoti jį elektros gavimui, tik čia išnaudojama kita savybė, kai dirbtinai sukurtos sąlygos, kai tie elektronai jau būna nugraibyti ir nuo atomo ir dėl išorinio elektrinio lauko elektros srovė puslaidininkyje kuriama vadinamų vakansijų - atomai perduoda vienas kitam "nugriebto elekrono" arba kitaip - "elektrono nebuvimo" išoriniame atomo elektronų sluoksnyje būseną. Taip gaunas savotiškai atvirkštinis reiškinys elektronų laidumui - kai srovę sudaro elektronai, tai čia - elektronų nebuvimas - "skylė". Atomas neturintis elektrono tampa nebe neutralus, o turintis teigiamą (priešingai nei elektronas turi - neigiamą) el.krūvį. To teigiamo krūvio perdavimas nuo vieno atomo kitam atomui yra vadinamas "skyliniu laidumu" arba vakansijos pernešimu. Todėl skylė - kvazidalelė. Elektronas yra dalelė. Buvo minčių, kad tai gali būti savotiška elektromagnetinių laukų konfigūracija, bet nepasiteisino toki idėja. Iš esmės elektronas irgi tik konstatuojamas, kad jis toks su tokiom savybėm yra. Elektromagnetiniai laukai=eteris? Visai gali būti. Iš esmės vienintelis pireštaravimas, kad elektromagnetiniai laukai nėra eteris, tai ta, kad eteris pagal sumanymą buvo mechaninis dalykas, o elektromagnetizmas nėra mechanika, nors jie ir nulemia daugelį dalykų mechanikoj (daug gilintis).
nepaaiškino, kas gi ta materija…