Re: Erdvėlaikis yra nesąmonė
Parašytas: 19 Kov 2017, 11:51
Kaip sakiau - reikia skirti daiktą nuo objekto. Keistuolis kalba apie laiką kaip daiktą (nors vadina tai objektu), kad jo negali kažkaip pačiupinėti ar apibrėžti kažkokiuose rėmuose, o aš kalbu apie objektą, kuris nors ir niekaip neapčiuopiamas, bet yra realus ir egzistuoja. Taip pat paaiškinau kas būtų jei "nebūtų" laiko. Priežastingumo pricipo nebūtų - viskas įvyktų iškart be jokios priežasties, bet greičiausiai tai neįvyktų niekas, nes koks nors įvykis yra laiko pasireiškimas, kad jis yra. Jei laiko nėra - nevyksta nieko ir nieko nėra.Laikas nėra objektas pats sau, nėra matuojamos aplinkos ar materijos sudėtinė dalis ir pasireiškia objektyviai vien taip, kaip bet kuris kitas matavimo etalonas.
Ne visai palyginimas. Laikoas yra objektyvus faktorius, nepriklausantis nuo mūsų lyginimo, matavimo, vertinimo. Laikas tikrai nepriklauso nuo nieko, bet erdvė nuo laiko priklauso. Dar kartą kartoju - jei laiko nėra (arba matematiškai užrašom parametrą t=0), tai ir viso kito nieko absoliučiai (tame tarpe ir erdvės) nėra, o mūsų Visatoje laikas nelygus 0. Kitaip sakant - jis yra ir reguliuoja visos Visatos vystymosi/gyvavimo eigą. Mūsų Visata yra dėl to, kad laikas "yra" (kabutėse, nes čia laikas kaip objektas matuojamas/vertinamas juo pačiu - ar yra yra, ar nėra yra). Laikas yra nepriklausomai nuo to kas ir kokį jo matavimo/vertinimo būdą pasirinks. Nėra absoliučiai tikslaus ir teisingo būdo laikui matuoti ar įvertinti. "Einšteino reliatyvumo teorijoj" laikas suprantamas... "Supratimas" laiko ten suformuotas įvairiausių priežasčių: asmeninių ambicijų, kvailumo, nemokšiškumo, politinių peripetijų ir t.t.. Todėl ten yra visisškaas šlamštas ir negali būt imamas kaip pavyzdys bent apytikslio suvokimo apie laiką. Nenuostabu, kad vienas žymiausių laiko reliatyvumo aiškintojų - Herbertas Dinglis (Herbert Dingle) tapo radikaliu Einšteino sapalionių priešininku ir 1971m. išleido knygą "Mokslas kryžkelėje" ("Science at the Crossroads"), kurioje tą "Einšteino reliatyvumo teoriją" vadina "durnumo teorija" (theory of stupidity). Ir visus pasekėjus vadina idiotais. Šiaip reikia čia pasakyti kelis dalykus: 1 Norint kritikuoti EInšteiną reikia žinoti tiksliai ką jis pasakė ir kaip, o ne vadovautis išpopuliarintais Einšteino teiginiai, kurie, kaip ne kartą minėjau, yra iškreipti ir neatitinka tikrovės. 2 Dėl šios priežasties VISI Einšteino kritikai būtinai buvo kažkada aršiais jo šalininkais ir pasekėjais (pvz. H.Dinglis, kaip ir aš). Tik pilnai suvokę ką ir kaip nusišnekėjo Einšteinas, gali parodyt ir įrodyt jo neteisumą. Todėl 3 Teigti, kad nėra ateities ar praeities, ar išvis - laiko, yra klaidinga, nes vadovaujamasi to paties Einšteino "suvokimu", kad laikas yra kaip ir erdvės gabalas, kurį galima apibrėžti, atpjauti, prasukti ir t.t. Kai tik suvoki, kur ir kas tiksliai Einšteino yra prisapaliota, tai automatiškai viskas stoja į savo vėžes atmetus tas sapaliones. 4 Straipsnyje apie laiko esmę daug pasakyta teisingų minčių, bet, kap sakiau - daugelis jų remiasi tuo pačiu "einšteinišku" laiko suvokimu, o todėl gaunamos klaidingos išvados iš klaidingų prielaidų. 5Visiškai abstrakčiai: laikas yra įvykių intensyvumo palyginimas, kitų įvykių ar aplinkos atžvilgiu. O konkrečiai, laikas ir erdvė niekaip nepriklauso vienas nuo kito.
Ne. Čia yra jau Einšteino laikų traktavimas to "kaip tai galvojo Niutonas". Niutonas taip negalvojo ir dar daug kas pateikiama kaip "klaidinga Niutono galvosena", bet tai yra Einšteino galvojimas, kad taip galvoojo Niutonas. Situacija tokia dėl to, kad tai naudinga būtent "einšteiniškam" laiko suvokimui ir aiškinimui. Iš tokios nesamonės daromos išvados, kad nei vienas fizikos dėsnis neprieštarauja "laiko tėkmei atgal". O taip nėra. VISI FIZIKOS DĖSNIAI PRIEŠTARAUJA LAIKO TĖKMĖS KAITALIOJIMAMS PAGAL EINŠTEINĄ. Reikalas tas, kad klasikinėj mechanikoj jau Niutono laikais įvedami tvermės dėsniai, t.y. Fizikinių prametrų priklausomybės nuo laiko dėsniai. Visi kiti atrasti ar neatrasti fizikos dėsniai yra išvestiniai dėsniai iš tvermės dėsnių. Tvermės dėsniuose apibrėžiamas el.krūvio, masės, energijos egzistavimas laike. Kai tik laikas lygus 0 (nėra/neegzistuoja) taip ir tie parametrai visi be išimties lygūs 0. Visi aukščiau išvardinti dalykai yra todėl arba apsprendžia tai, kad 6 Laiko nesuvokimas yra ir buvo pagrindinė atakų prieš vadinamąją "Einšteino reliatyvumo teoriją" priežastimi. "Dvynių paradoksas" buvo sugalvotas Einšteino priešininkų norint parodyt kokios nesamonės gaunasi įvedus "erdvėlaikį" ir laiką suprantant taip kaip tai "suprato" Einšteinas (daug kur naudoju kabutes, nes realiai Einšteinas nėra nei autorius tos garsios teorijos, nei pagrindinių jos idėjų kūrėjas ir apskritai - daug faktų, patvirtintų visokiais įrašais ar dokumentais, kad Einšteinas buvo mulkis, kuris neturėjo supratimo ką ir kodėl jis retransliuoja kaip savo pasiekimus). Iš čia:Fizikine prasme, I. Niutono aprašomoje dinamikoje, laikas nedaro įtakos įvykiams. Laikas dinamikoje aprašo vien įvykių intensyvumą, įvykių aplinkos atžvilgiu, kūnų tarpusavio sąveikas ar jėgos intensyvumą, vyksmo aplinkoje (atskaitos sistemose). I. Niutono laikais, laikas buvo suprantamas kaip ypatingas būties pradas, egzistuojantis nepriklausomai nuo materijos ir nuo erdvės.