Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas. Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui. Anksti rytą aukštieji kunigai su seniūnais ir Rašto  aiškintojais bei visa teismo taryba, padarę sprendimą, surištą Jėzų nuvedė ir perdavė Pilotui. (Mt.27.1-2;  Mk.15.1)

Visas susirinkimas (!) atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: "Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius". O Pilotas paklausė jį: "Ar tu esi žydų karalius?" Jis atsakė: "Taip yra, kaip sakai". Tuo tarpu aukštieji kunigai visaip jį skundė. Tad Pilotas vėl klausė Jėzų: "Tu nieko neatsakai? Žiūrėk, kokiais dideliais dalykais jie tave kaltina." Bet Jėzus daugiau nebeatsakinėjo, ir Pilotas labai stebėjosi. (Lk..23.1-2; Mk.15.2-5)

Kai Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje, valdytojas jį klausė: "Ar tu esi žydų karalius?" Jėzus atsakė: "Taip yra, kaip sakai". Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas, jis visai neatsiliepė. Tuomet Pilotas paklausė: "Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?" Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją. (Mt.27.11-14)

Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabą. Taigi žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: "Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?" Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo. Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: "Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau". (Mt.27.15-19)

Bet aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų. Tuomet valdytojas jiems tarė: "Katrą norite, kad jums paleisčiau?" Jie šaukė: "Barabą!" Pilotas paklausė: "Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?" Jie visi rėkė: "Ant kryžiaus jį!" Jis klausė: "O ką gi pikta yra padaręs?" Bet tie dar garsiau šaukė: "Ant kryžiaus jį!" (Mt.27.20-23)

Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: "Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės". Bet jie vis atkakliau tvirtino: "Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos iki čia". Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje. Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi. (Lk..23.4-12)

Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį, pareiškė: "Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. Aš tad jį nuplakdinsiu ir paleisiu". (Lk..23.13-16)

Bet per šventes jis privalėjo paleisti vieną kalinį, kurio žmonės prašydavo. Tada buvo vienas kalinys, vardu Barabas, suimtas kartu su maištininkais, kurie sąmyšio metu buvo nužudę žmogų. O susirinkusi minia pradėjo prašyti to, ką visuomet Pilotas darydavo. Pilotas prabilo:"Ar norite, kad jums paleisčiau žydų karalių?" Mat jis žinojo, kad aukštieji kunigai buvo įskundę Jėzų iš pavydo.

Tačiau aukštieji kunigai vėl sukurstė žmones reikalauti, kad verčiau paleistų jiems Barabą. Tada Pilotas vėl kreipėsi į juos: "O ką man daryti su žydų karaliumi?" Tie (aukštieji kunigai į kuriuos vėl kreipėsi Pilotas) ėmė šaukti: "Ant kryžiaus jį!" Pilotas dar klausė: "O ką gi pikta jis yra padaręs?" Tuomet jie (aukštieji kunigai) pradėjo dar garsiau rėkti: "Ant kryžiaus jį!" (Mk.15.6-14)

Tuomet visi jie (visa minia) ėmė šaukti: "Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!" O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, bet jie nesiliovė šaukę: "Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!" Tada jis trečią kartą klausė: "O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu". Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn. Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai. (Lk..23.18-25)

Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: "Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!" O visi žmonės šaukė: "Jo kraujas [tekrinta] ant mūsų ir mūsų vaikų!" Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti. (Mt.27.24-26)

Norėdamas įsiteikti miniai, Pilotas paleido Barabą, o Jėzų nuplakdino ir atidavė nukryžiuoti. (Mk.15.15)

Žydras klausimas:
Ar tikrai Pilotas pasmerkė Jėzų, kaip taip porina bažnyčia?
Raudonas klausimas:
Kam tai naudinga? Ar bažnyčia tikrai iki šiol "neperskaitė" Evangelijos?