gedas rašė: Taigi, ar galima įrodyti Dievo buvimą? Tai lieka plačios ir vieningo atsakymo neturinčios diskusijos tema, kurioje kiekvienas atsakymas priklausys nuo individualių įsitikinimų, filosofinių prielaidų ir asmeninės patirties.
Ar tai reiškia, kad Dievo buvimą neįmanoma įrodyti?
Siūlau dar vieną aspektą šuo klausimu. Mėginti suprasti kaip Dievą vertina dauguma. Dauguma tikinčiųjų arba laikančių save tikinčiaisiais, Dievą vertina lyg kokią tarnaitę. Kuri turi (ar gali) jiems patarnauti jų buityje, jų bėduose, jų versle ar kituose jų fantastiniuose siekiuose.
Kiti mano, jog jie „tarnauja“ Dievui. Lyg Dievas pamojo jiems pirštu ir tarė: „eik ir tarnauk man“. Manyčiau, kad Dievas gali apsieiti ir be tarnų. Tikrai, visiškai įmanoma, jog Dievas veikia per žmones į žmones ir dėl žmonių. Bet vargu ar tai reiškia, kad žmonės gali būti kokie tai Dievo „tarnai“.
Kita vertus apibendrinant, jei būtų įmanoma įrodyti Dievo buvimą, įsigaliotų „direktoriaus faktorius“. Taip, kaip kokios įmonės darbuotojai orientuojasi į įmonės direktorių. Vargu ar taip gali būti, nes man teko girdėti (skaityti apie tai), kad Dievas sukūrė žmogų sau lygiaverčiu, nors ir ne lygių galių. Kaip jis tą žmogų kūrė, techninės detalės domina mane mažiausiai. Vieni laikosi evoliucijos, kiti kreocinizmo, treti „lipdukų“ iš molio technologijų – bet tai vien technikos klausimai.
Mane labiau domina tai, kad Dievas sukūrė žmogų sau lygiaverčiu, nors ir ne lygių galių. O tai reiškia, kad žmogus, nors ir būdamas aplinkybių aplinkoje turi laisvą apsisprendimo tiesę. O tai reiškia, jei būtų bent menkiausia galimybė įrodyti Dievo buvimą, neišvengiamai įsigaliotų anksčiau minėtas „direktoriaus faktorius“. O tai reiškia, jog žmogus negalėtų net užsiminti apie tai, kad jis gal visgi turi laisvo apsisprendimo valią, nes viską valdo „direktorius“.
Sakyčiau, pažinti Dievą yra nepelnyta malonė.
