Puslapis 413

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 23 Kov 2017, 10:59
Nežinukas
Augustas rašė:
Keistuolis rašė:Keistas jausmas, lyg būčiau ką pražiopsojęs...
Tai gal su kokią nuoroda pradžiugintum? Nes aš tokios vietos "Apaštalų darbuose", kur Lukas aprašo, kaip Paulius tapo apaštalu, lyg ir neradau.

Su malonumu pradžiuginsiu. :) Štai ta ištrauka iš "Apaštalų darbų" (žiūr Apd 9,1-15):
"...Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams."

Jėzaus pasakytą sakinį, kuriuo Saulius-Paulius paskiriamas apaštalu, netgi paryškinau. :)
Įdomu... tik va, ar Lukas visa tai pats matė,
ar vien atkartoja tai, ką Sauliukas jam paporino?
Na, o Sauliukas girtis tikrai mokėjo net labiau už mane! :mrgreen:
Bet nekreipk dėmesio į tą velnišką mintį, žmogau...
 
 
 
 
:twisted: Na matai žmogau, iš to svarbaus sakinio seka,
kad tuo metu Petras jau buvo siaubingai įkyrėjęs Jėzui,
lyg iki gyvo kaulo, kaip sako Lietuvoj. :lol: Todėl Jėzus trumpai pamąstęs ir
nusprendė visą savo kontorą perduoti mano mylimam Sauliukui...


Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 23 Kov 2017, 14:49
Augustas
Na, o Sauliukas girtis tikrai mokėjo net labiau už mane! :mrgreen:


Jei pastebėjot, Nežinuk, tai ten ne pats Sauliukas, o Ananijas gyrėsi. :)

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 24 Kov 2017, 22:48
Nežinukas
Augustas rašė:
Na, o Sauliukas girtis tikrai mokėjo net labiau už mane! :mrgreen:
Jei pastebėjot, Nežinuk, tai ten ne pats Sauliukas, o Ananijas gyrėsi. :)

Na tu Augustai ir užlenki kartasi.
Tai tikrai manai, kad Sauliukas tikrai nesigyrė? :roll:

Sutinku, nėra paprasta atsekti kaip ten tikrai buvo. Bet tu, kaip istorikas, turėtum sugebėti pajungti visus turimus šaltinius vienai minčiai išgvildenti. Ne taip kaip aš, su per daug trumpais papaistymais konkrečiu klausimu…

O tie šaltiniai sako, kad tuo metu, kai Ananias turėjo Damaske girti Sauliuką, tas Sauliukas nebuvo Damaske, nes buvo Arabijoje! Na ar ne cirkai? :lol:

Netiki manimi, patikėk Sauliuku. Užmesk akį į Gal. 1, 17. Nugriūsi: „...neskubėjau tartis su kūnu ir krauju ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir vėl grįžau į Damaską.“ O tu sakai, kad taip buvo Damaske: „Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.“ (Apd. 9:15) Ir t.t. Nežiūrint visų pasakų prieš tai. Tai ar tikrai Ananijas Sauliuką giria, ar Sauliukas susipainiojo besigirdamas? Nes rašydamas Galatams, aiškiai pamiršo ką sapaliojo Lukui!

O gal Sauliukas sugebėjo būti dviejose veitose vienu metu?
Jei taip, tai Sauliukas tikrai, tikrai tikras šventasis..! :o
Ir kas čia dabar ką durnina?
Sauliukas tave, ar tu mane?
 
 
 
 
:twisted: Tai kuo tikėsime nuo dabar? Sauliuku,
Ananiju ar tuo keistu Jėzumi iš Nazareto,
kurį durnina visi, kas tik ne tingi
ir pravardžiuoja Kristumi?


Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 25 Kov 2017, 13:54
Augustas
Nežinukas rašė:
Augustas rašė:
Na, o Sauliukas girtis tikrai mokėjo net labiau už mane! :mrgreen:
Jei pastebėjot, Nežinuk, tai ten ne pats Sauliukas, o Ananijas gyrėsi. :)

Na tu Augustai ir užlenki kartasi.
Tai tikrai manai, kad Sauliukas tikrai nesigyrė? :roll:


Tai nemanau ir nesakau, kad Sauliukas apskritai nesigyrė. Aš tik sakau, kad toje konkrečioje vietoje jį gyrė kitas veikėjas vardu Ananijas, o ne pats Sauliukas gyrėsi. :)


Sutinku, nėra paprasta atsekti kaip ten tikrai buvo. Bet tu, kaip istorikas, turėtum sugebėti pajungti visus turimus šaltinius vienai minčiai išgvildenti. Ne taip kaip aš, su per daug trumpais papaistymais konkrečiu klausimu…


Ačiū už komplimentą, Nežinuk. Aš taip ir stengiuosi daryti, tik, matyt, šaltinius skaitau daug atidžiau už Tamstą. :) Todėl ir pastebiu tokius, iš pirmo žvilgsnio Tamstai nepastebimus dalykus, kaip antai, kad Sauliukas toje vietoje nesigyrė, o jį gyrė Ananijas. :)

O tie šaltiniai sako, kad tuo metu, kai Ananias turėjo Damaske girti Sauliuką, tas Sauliukas nebuvo Damaske, nes buvo Arabijoje! Na ar ne cirkai? :lol:

Netiki manimi, patikėk Sauliuku. Užmesk akį į Gal. 1, 17. Nugriūsi: „...neskubėjau tartis su kūnu ir krauju ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir vėl grįžau į Damaską.“ O tu sakai, kad taip buvo Damaske: „Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.“ (Apd. 9:15) Ir t.t.

Čia vėl Tamsta, Nežinuk, yra labai išsiblaškęs, nes tas pats Sauliukas rašo tame pačiame tekste: „...neskubėjau tartis su kūnu ir krauju ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir vėl grįžau į Damaską.“ (Paryškinau tą vietą, į kurią Tamstai derėtų atkreipti daugiau dėmesio.)
Tai reiškia, kad Saulius buvo Damaske (kur sutiko Ananiją), iš Damasko išvyko į Arabiją, o iš Arabijos dar kartą grįžo į Damaską.

Nežiūrint visų pasakų prieš tai. Tai ar tikrai Ananijas Sauliuką giria, ar Sauliukas susipainiojo besigirdamas? Nes rašydamas Galatams, aiškiai pamiršo ką sapaliojo Lukui!


Taip, tikrai šioje vietoje Sauliuką giria Ananijas, o ne pats Sauliukas giriasi. Ir čia ne Sauliukas susipainiojo, Nežinuk, bet Tamsta pats bandė (netyčia) mane supainioti. Kaip matome, Tamstai šį kartą supainioti manęs nepavyko. ;)

Tai kuo tikėsime nuo dabar? Sauliuku,
Ananiju ar tuo keistu Jėzumi iš Nazareto,
kurį durnina visi, kas tik ne tingi
ir pravardžiuoja Kristumi?


Šiuo atveju tikėsime Ananijumi. :)

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 26 Kov 2017, 20:54
Keistuolis
Na pagaliau ištrūkau iš įpareigojimų rato ir galiu vėl
mesti savo trigrašį į pokalbius apie krikščionybės praeitį ir ateitį.

Įdomiai čia susiklostė pokalbis:
Nežinukas rašė:Netiki manimi, patikėk Sauliuku. Užmesk akį į Gal. 1, 17. Nugriūsi: „...neskubėjau tartis su kūnu ir krauju ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir vėl grįžau į Damaską.“ O tu sakai, kad taip buvo Damaske: 'Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.“' (Apd. 9,15) Ir t.t. Nežiūrint visų pasakų prieš tai. Tai ar tikrai Ananijas Sauliuką giria, ar Sauliukas susipainiojo besigirdamas? Nes rašydamas Galatams, aiškiai pamiršo ką sapaliojo Lukui!

O Augustas sako:
Augustas rašė:Šiuo atveju tikėsime Ananijumi.

Jei leisit, pamėginsiu nuosekliai suprasti, kaip ten viskas buvo. Kaip ten Saulius (tada dar joks Paulius) tapo „šventuoju“. Kuo aš negaliu patikėti, nes šaukštas deguto (kaip Pauliaus keiksmai), statinę medaus pagadina, kaip sako taip vadinamo „Muratori’o kanono“ autoriai.

Tad pamėginkime nuosekliai pastudijuoti, kas ką giria, šitoje,
krikščionybei fundamentalioje situacijoje. Iš Augusto citatos seka:
Apaštalų darbų knyga 9. skyriuje rašė:7 Jo kelionės draugai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. 8 Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. 9 Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.

Seka tai, kad apakęs Paulius buvo (tuoj pat!) nuvestas į Damaską. Kur tris dienas išbuvo aklas. Vadinasi Paulius į jokią Arabija neraitojo, kaip jis teigia laiške galatams. Kas visiškai paneigia tai, ką Paulius apie 57. m. e. metus rašė laiške galatams.

Be to, šitą epizodą Apaštalų darbų knygoje užrašė Lukas taip, kaip po 50. m. e. metų jam papasakojo Paulius. Nes tik 50. m. e. metais Paulius nusamdė Luką raštvedžiu. Taigi, Lukas nėra to 35. m. e. metų įvykio liudininkas ir vien atkartoja tai, ką jam po 50. m.e. metų papasakojo Paulius. Todėl ir liudijimas apie Ananijų vargu ar gali būti priimtinas, kaip „originalus“ Ananijaus liudijimas, nes tas tariamas Ananijaus liudijimas atkartotas Pauliaus lūpomis taip, kaip Pauliui tai buvo naudinga. Nenustebsiu, jei vieną dieną paaiškės, kad Ananijaus tuo metu jau nebebuvo gyvųjų tarpe, kai Paulius pasakojo Lukui apie „Ananijaus liudijimą“!

Todėl ir paties Pauliaus atpasakojimas kelia rimtų abejonių:
Nežinukas rašė:Užmesk akį į Gal. 1, 17. Nugriūsi: „...neskubėjau tartis su kūnu ir krauju ir nenuvykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir vėl grįžau į Damaską.“ O tu sakai, kad taip buvo Damaske: 'Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.“' (Apd. 9,15) Ir t.t.

Taigi, tas tamstos teiginys: „Šiuo atveju tikėsime Ananijumi...“ Augustai, sunkiai išlaiko kritiką.
Nes Lukas atkartoja ne Ananijaus žodžius, bet tai, kas Pauliui buvo naudinga papasakoti Lukui!

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 27 Kov 2017, 16:44
Augustas
Tad pamėginkime nuosekliai pastudijuoti, kas ką giria, šitoje,
krikščionybei fundamentalioje situacijoje.


Puikus bandymas pastudijuoti nuosekliai, kas ką giria. :!: Bet visgi netikęs (tikriausiai dėl išsiblaškymo) dėl padarytų klaidų. :)

Iš Augusto citatos seka:
Apaštalų darbų knyga 9. skyriuje rašė:
7 Jo kelionės draugai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. 8 Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. 9 Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.


Seka tai, kad apakęs Paulius buvo (tuoj pat!) nuvestas į Damaską. Kur tris dienas išbuvo aklas.


Taip, visiškai teisingai. :) Tačiau žemiau jau visiška nesąmonė parašyta:

Vadinasi Paulius į jokią Arabija neraitojo, kaip jis teigia laiške galatams. Kas visiškai paneigia tai, ką Paulius apie 57. m. e. metus rašė laiške galatams.


Iš tiesų turėtų būti taip: apakęs Paulius buvo savo draugų nuvestas į Damaską, kur tris dienas išbuvo aklas. Tada Ananijas jį surado, pagydė, pakrikštijo ir t.t. O po tų įvykių sekos, kai Paulius atgavo regėjimą ir tapo krikščionimi, jis (t.y., Paulius) išvyko į Arabiją (kaip ir parašyta Laiške galatams), pabuvo (kažkiek laiko) Arabijoje, o po to vėl sugrįžo į Damaską. Istoriškai ir chronologiškai viskas atitinka.
Vadinasi, Tamsta, Keistuoli, išsigalvoja, kad Paulius iš Damasko (jau atgavęs regėjimą ir tapęs krikščionimi) negalėjo vykti į Arabiją, o iš Arabijos vėl grįžti į Damaską. :)

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 27 Kov 2017, 17:53
Augustas
Be to, šitą epizodą Apaštalų darbų knygoje užrašė Lukas taip, kaip po 50. m. e. metų jam papasakojo Paulius. Nes tik 50. m. e. metais Paulius nusamdė Luką raštvedžiu. Taigi, Lukas nėra to 35. m. e. metų įvykio liudininkas ir vien atkartoja tai, ką jam po 50. m.e. metų papasakojo Paulius. Todėl ir liudijimas apie Ananijų vargu ar gali būti priimtinas, kaip „originalus“ Ananijaus liudijimas, nes tas tariamas Ananijaus liudijimas atkartotas Pauliaus lūpomis taip, kaip Pauliui tai buvo naudinga. Nenustebsiu, jei vieną dieną paaiškės, kad Ananijaus tuo metu jau nebebuvo gyvųjų tarpe, kai Paulius pasakojo Lukui apie „Ananijaus liudijimą“!


Šitą Tamstos pastabą priimu. Taip tikrai galėjo būti, nes Lukas buvo Pauliaus mokinys ir artimas draugas, daug keliavęs kartu su Pauliumi ir, be jokios abejonės, patyręs didelę Pauliaus įtaką. Tačiau klausimas čia yra toks. Jei Paulius papasakojo Lukui viską, tai ir Evangelija pagal Luką, ir pirmieji "Apaštalų darbų" skyriai yra padiktuoti Pauliaus. Bet kaip tada su Evangelijos pagal Luką žodžiais: "Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius, 2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai. 3 Taip pat ir , rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, 4 kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas." ? (Lk 1,1-4) Čia Lukas pamelavo ar nepamelavo, kad jis rūpestingai viską ištyrė, o tik tada užrašė savo pasakojimą? Kodėl Lukas turėtų elgtis kitaip, kai Paulius jam pasakojo apie savo atsivertimą? Kodėl Lukas turėtų nepatikrinti Pauliaus pasakojimo apie save, jei rūpestingai patikrino pasakojimus apie Jėzų? :roll:
Kitas klausimas yra toks. Damaske jau buvo nemaža krikščionių bendruomenė, kuriai Ananijas priklausė. Ir Ananijas, be jokios abejonės, turėjo bendruomenės nariams pasiaiškinti, ką gi veikia krikščionių bendruomenėje tas krikščionių persekiotojas Saulius. Kodėl jis Damasko krikščionių bendruomenėje priimamas kaip brolis? Va čia ir yra visa mūsų aptariamo reikalo esmė. Ir net jei pats Ananijas tuo metu, kai Paulius pasakojo Lukui savo istorijas, jau būtų miręs, Damaske vis tiek būtų likę daug gyvų liudininkų, kurie tikrai buvo girdėję iš paties Ananijaus Pauliaus tapimo krikščionimi istoriją. Tad Lukas galėjo nesunkiai patikrinti tai, ką jam pasakojo Paulius.

Taigi, tas tamstos teiginys: „Šiuo atveju tikėsime Ananijumi...“ Augustai, sunkiai išlaiko kritiką.
Nes Lukas atkartoja ne Ananijaus žodžius, bet tai, kas Pauliui buvo naudinga papasakoti Lukui!


Ir iš viso to seka, kad mano teiginys, jog šiuo atveju tikėsime Ananijumi, Tamstos kritiką atlaiko visai lengvai. Pirmieji Evangelijos pagal Luką žodžiai (žr. Lk 1,1-4) rodo, kad Lukas nebuvo lengvatikis naivuolis, tikintis bet kuo, kas jam pasakojama. Jis viską patikrino ir tik po to užrašė savo pasakojimus. Ir net jei Ananijas tuo metu jau būtų miręs, kiti Damasko krikščionių bendruomenės nariai, kurie žinojo visą tą istoriją iš paties Ananijo lūpų, tikrai būtų neleidę šiuo atveju Pauliui pameluoti.

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 28 Kov 2017, 21:15
Nežinukas
Man patinka!

Tikras šiuolaikinis detektyvas!
Augustas rašė:Kitas klausimas yra toks. Damaske jau buvo nemaža krikščionių bendruomenė, kuriai Ananijas priklausė. Ir Ananijas, be jokios abejonės, turėjo bendruomenės nariams pasiaiškinti, ką gi veikia krikščionių bendruomenėje tas krikščionių persekiotojas Saulius. Kodėl jis Damasko krikščionių bendruomenėje priimamas kaip brolis? Va čia ir yra visa mūsų aptariamo reikalo esmė. Ir net jei pats Ananijas tuo metu, kai Paulius pasakojo Lukui savo istorijas, jau būtų miręs, Damaske vis tiek būtų likę daug gyvų liudininkų, kurie tikrai buvo girdėję iš paties Ananijaus Pauliaus tapimo krikščionimi istoriją. Tad Lukas galėjo nesunkiai patikrinti tai, ką jam pasakojo Paulius.
Arba atvirkščiai sakyčiau, Sauliukas mėgina dangstytis Ananijumi,
kuris dar Petro laikais (buvo geri laikai!) galą gavo, nes nedorai pasielgė
su pardavimo pinigais.
 
 
 
 
:twisted: Chebra, ar ne genialios mano mintys?
Na o Lukas tikrai galėjo kaip koks šiuolaikinis
lietuviškos "Tiesos" laikraščio korepondentas
patikrinti ką tas jo šefas Sauliukas porina! :lol:


Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 29 Kov 2017, 13:34
Augustas
Va dar vienas pliusas man (šį kartą iš gerb. Keistuolio). :)

Tamstos nuomonė Augustai, apie Luko įvadą (1,1-4) grindžiama klaidinga prielaida, kad „Evangelija pagal Luką“ buvo parašyta kai Lukas dar buvo Pauliaus diktatūros įtakoje. Bet tikrumoje „Evangelija pagal Luką“ buvo surašyta kaip tik todėl, kad Lukas nesutiko su Pauliaus nuomone, pagal kurią buvo sudaroma Evangelija pagal Matą. Lukas galėjo surašyti savo veikalus tik po to, kai atsiskyrė nuo Pauliaus ir rado prieglobstį pas Teofilį (Qumrane).


Tą pliusą Keistuolio teksto ištraukoje (čia ištrauka iš gretimoje temoje esančio gerb.Keistuolio komentaro) netgi paryškinau, kad aiškiau matytųsi. :D Jei Lukas savo veikalus rašė jau atsiskyręs nuo Pauliaus ir toje vietoje vis tiek paliko Ananijo iš Damasko krikščionių bendruomenės pasakojimą apie tai, kaip Saulius-Paulius tapo krikščionimi, vadinasi, tas pasakojimas (tikėtina) yra teisingas, nes Lukas tuo metu jau nebebuvo tiesiogiai Pauliaus įtakojamas, kai rašė savo tuos veikalus, įskaitant ir tą Apaštalų darbų dalį, kurioje pasakojama apie krikščionių persekiotoją Saulių ir jo vėlesnį tapimą krikščionimi.
Tad dėkui Tamstai, Keistuoli, už papildomą pliusą, kurį Tamsta man suteikė.

P.S.1.
Na o Lukas tikrai galėjo kaip koks šiuolaikinis
lietuviškos "Tiesos" laikraščio korepondentas
patikrinti ką tas jo šefas Sauliukas porina!


Aišku, kad Lukas galėjo patikrinti, ką jam jo šefas Sauliukas porino, nes (jei tikėsime Keistuoliu) Lukas tuo metu, kai rašė savo veikalus, jau nebebuvo Pauliaus tiesioginėje įtakoje, nes tuo metu buvo atsiskyręs nuo jo. Tai pirma.
O antra, Lukas nebuvo aklatikis, nes tikrino pasakojimus apie Jėzų, kaip pats rašė Evangelijos pagal Luką pradžioje (žiūr. Lk 1,1-4). Vadinasi, tikėtina, kad tikrino ir Sauliaus-Pauliaus pasakojimus apie save patį.

P.S.2.
Arba atvirkščiai sakyčiau, Sauliukas mėgina dangstytis Ananijumi,
kuris dar Petro laikais (buvo geri laikai!) galą gavo, nes nedorai pasielgė
su pardavimo pinigais.

Tas Ananijas, kuris galą gavo dar Petro laikais, nes nedorai pasielgė su pardavimo pinigais, buvo iš Jeruzalės, o ne iš Damasko. O mes kalbame apie tą Ananiją, kuris yra iš Damasko krikščionių bendruomenės, o ne iš Jeruzalės. :)

Re: Kaip Paulius tapo apaštalu?

Parašytas: 29 Kov 2017, 17:28
Keistuolis
Augustas rašė:Va dar vienas pliusas man (šį kartą iš gerb. Keistuolio). :)
Keistuolis rašė:Tamstos nuomonė Augustai, apie Luko įvadą (1,1-4) grindžiama klaidinga prielaida, kad „Evangelija pagal Luką“ buvo parašyta kai Lukas dar buvo Pauliaus diktatūros įtakoje. Bet tikrumoje „Evangelija pagal Luką“ buvo surašyta kaip tik todėl, kad Lukas nesutiko su Pauliaus nuomone, pagal kurią buvo sudaroma Evangelija pagal Matą. Lukas galėjo surašyti savo veikalus tik po to, kai atsiskyrė nuo Pauliaus ir rado prieglobstį pas Teofilį (Qumrane).
Tą pliusą Keistuolio teksto ištraukoje (čia ištrauka iš gretimoje temoje esančio gerb.Keistuolio komentaro) netgi paryškinau, kad aiškiau matytųsi. :D Jei Lukas savo veikalus rašė jau atsiskyręs nuo Pauliaus ir toje vietoje vis tiek paliko Ananijo iš Damasko krikščionių bendruomenės pasakojimą apie tai, kaip Saulius-Paulius tapo krikščionimi, vadinasi, tas pasakojimas (tikėtina) yra teisingas, nes Lukas tuo metu jau nebebuvo tiesiogiai Pauliaus įtakojamas, kai rašė savo tuos veikalus, įskaitant ir tą Apaštalų darbų dalį, kurioje pasakojama apie krikščionių persekiotoją Saulių ir jo vėlesnį tapimą krikščionimi.
Tad dėkui Tamstai, Keistuoli, už papildomą pliusą, kurį Tamsta man suteikė.
Gerai, kad galima taip gražiai viską apipavidalinti.

Bet trumpai drūtai, vertinant žinutės patikimumą, apie tariamą Pauliaus pašaukimą, tenka konstatuoti, kad Lukas perteikia ne tai, ką pats matė ar girdėjo, bet vien tai, ką jam pasakojo Paulius. Paulius buvo Lukui pakankamas autoritetas, tad Lukas nebėgiojo ir ne tikrino, ką tas Paulius jam porina. Jis kaip tikras raštvedys Apaštalų darbų knygoje surašė tai, ką buvo užsirašęs tarnaudamas Pauliui daugiau nei dešimt metų.

Lukas daug nesiaiškindamas net trijuose vietose gana skirtingai aprašė tą tariamą 35. metų įvyki:
Krikščionybės kilmės paslaptys rašė:Apaštalų darbų knygoje (9, 3-9), kalbant apie 35-tus metus, randame glaustą pasakojimą. Kalbant apie 58-tų metų įvykius ta pati pasakėlė jau pateikta iš esmės papildyta ir kiek kitaip (Apd. 22,6-11). O apie 60-tus m. e. metus, tą pačią pasakėlę karaliui Agripui pateikė Paulius jau kaip rimtą teologinį pašaukimą. Čia Paulius kalba apie Damasko pasakėlę kaip tikras chamelionas, kuris kaskart ir vis kitaip siekia ta pasakaitę pritaikyti savo klausytojams! (...) Prie Damasko neįvyko joks stebuklas. Galima tikėti stebuklais, bet nereikia tikėti melagiais! Nes Saulius (taip pat ir Paulius), kaip jis vis dar apie 60-tus m. e. metus ir iki savo gyvenimo pabaigos apie save teigė, buvo ir liko fariziejus iš fariziejų. Pavyzdžiui, kai žydai prieš vietininką Feliksą apkaltino Paulių esant Nazariečių sektos vadeiva, kuris norėjo išniekinti šventyklą, Paulius išsigynė esąs nazarietis, trumpai ir aiškiai: „Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina“. (Apd. 24 5-15)


Žodžiu, pasakėlė apie Pauliaus „pašaukimą“, buvo ir lieka Pauliaus
savigyra ir būtent paties Pauliaus padiktuota pasakėlė.

O vien pats sau, Paulius tikrai ne liudininkas.