Rodos jau klausiau: kodėl tu ginčijiesi su rimtais kunigais,
tokiais kaip Naujojo Testamento redaktorius, Vaclovas Aliulis?
Nežinukas rašė: Nežinukas rašė:...krikščionys žodį "Kristus" vartoja kaip antrą(!!!) Jėzaus vardą. Štai oficiali citata iš oficialaus krikščionių leidinio:
Naujasis Testamentas, Vilnius-Kaunas 1972, Psl. 25 rašė:Kur šis žodis žymi pasiuntinybę, verčiamas „Mesiju“, kur vartojamas kaip antras Jėzaus vardas - "Kristumi"
Ir išeina, kad
krikščionys tiesiog „perkrikštijo“ savo Dievą.
Gal turi rimtesnių duomenų, negu Aliulis?
Anas aiškiai sako, Kristus jam, tai ir pravardė ir titulas.
Kaip kas nori, taip tas ir aiškina. Negi skaityti nemoki?
Ir varai savo, lyg tikrai skaityti nemoki, ką rašo krikščionių autoritetai, tokie kaip V. Aliulis.
Pilnai suprantu aistringą norą sau pačiam surasti paaiškinimą,
kad jei sakai žalia, tai ir yra žalia - nors tikrumoje yra balta.
Įsivaizduoju kiek maldynų, poterynų ir visokių katekizmų tektų perrašyti,
jei krikščionys pripažintų (istorinę) tiesą ir nustotų dergę(!) Jėzų Nazarietį, pravardžiuodami Kristumi ir taip prilygindami Jėzų Nazarietį iš Romos išvarytam maištininkui.
nesvarbu rašė:Kas dėl to istorinio teksto, kurį Nežinukas citavo (…) ten buvo ne pats Kristus, bet jo pasekėjai, krikščionys, kurie labai dažnai save tapatinosi su Jėzumi Kristumi…
Labai apgailestauju, bet šitokią nuomonę paneigia Lukas, Apaštalų darbų knygoje:
Krikščionybės kilmės paslaptys rašė:Ciesariaus Klaudijus iš Romos išvarytų žydų porą, Paulius sutiko Korinte 50-tų m. e. metų pavasarį (Apd. 18,1-3). Bet čia, neįmanoma rasti bendrumą tarp minimos šeimos ir Jėzaus Nazariečio pasekėjų. Lukas aprašydamas šį epizodą, jokiu būdu nebūtų nutylėjęs tokį svarbų bendrumą. Toks bendrumas būtų buvęs neįkainojama dovana ir Sauliaus populizmui. O tai dar kartą pabrėžtinai parodo, jog iš Romos išvaryti žydai, nors ir buvo Kristaus pasekėjai (krikščionys), tie krikščionys, maištininko pasekėjai, neturėjo nieko bendro su Jėzaus Nazariečio mokymu ir jo mokiniais. O ir Paulius apsigyveno toje žydų šeimoje ne todėl, kad buvo bendro tikėjimo, bet vien todėl, kad mokėjo bendrą amatą.
Na mielasis, ar aišku, kad tai nebuvo Jėzaus Nazariečio pasekėjai?
Tai buvo maištininko Kristaus
vadovaujama sąmyšius kelianti publika. Jei Sventonius būtu paminėjęs Paulių su savo pasekėjais, dar galėčiau suprasti, nes tas Paulius, kaip tikras maištininkas, tai pat visur kėlė sąmyšius, kaip jis ir rašo apie save. O tikrumoje, Paulius vien iš pasakojimo Korinte sužinojo apie Kristaus esmę, po tų maištininkų išvarymo iš Romos, kuo vėliau ir pasinaudojo skelbdamas savąmokslius.
nesvarbu rašė:ciesorius Klaudijus iš Romos galėjo išvaryti ne vieną Jėzų, bet kokį dešimt kaip minimum! Ir visi tie išvaryti jėzai galėjo būti vėliau nukryžiuoti ar žemyn galva, kaip apaštalas Petras ar ant X formos kryžiaus kaip kad apaštalas Andriejus, ar atiduoti sudraskyti žvėrims kuriame nors iš Romos imperijos koliziejų.
Tavo pasakojimas apie tai, kas galėtų būti buvę, yra nerimtas ir neturi nieko bendro su tuo, kas tikrai buvo. Su tuo, ką ir aprašė minėtasis Romėnų istorikas Sventonius.
Na, o čia, tai visai nusišnekėjai:
nesvarbu rašė:O Barabas, buvęs plėšikas ir žmogžudys, paleistas vietoje Jėzaus Kristaus, to įvykio pasekoje tapo krikščioniu. Jėzus Kristus išgelbėjo ir jį ir tą kareivį, kuris perdūrė kabėjus ant kryžiaus, jau mirusio Jėzaus, kūną.
Gal ir man išduosi paslaptį, kaip tas Barabas tapo krikščionimi. O svarbiausia, kaip tu apie tai sužinojai?
Beje tas Barabas,
taip pat buvo vardu Jėzus, taip, kaip ir maištininkas Jėzus Kristus, greičiausiai buvo vardu Jėzus. O tai visiškai paneigia tavo pateiktą viduramžių teoriją apie pravardes.
Krikščionybės kilmės paslaptys rašė: kai Paulius 50-ais m. e. metais pirmą kartą atvyko į Korintą, jis kalbėjo apie du skirtingus asmenis: „Netgi buvau pasiryžęs jūsų tarpe nežinoti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų ir tą nukryžiuotąjį.“ (1.Kor. 2,1-3; pabraukta autoriaus.) Ir apie 57-tus m. e. metus, kai Paulius diktavo laišką korintiečiams, jis vis dar mąstė apie du asmenis. Ir visiškai nenuostabu, jei tas sąmyšius kėlęs Kristus anuomet, taip pat buvo žinomas Jėzaus vardu. Lygiai taip, kaip tuo metu gerai žinomas garsus nusikaltėlis, Jėzus Barabas (Mt. 27,16-17). Beje, vien kodeksas „Sinaiticus“ šitą sakinį falsifikuoja, išmesdamas Jėzaus vardą ir palikdamas vien Barabą. Nors daugybė kitų pirminių šaltinių (kodeksų), nusikaltėlį Barabą vadina Jėzaus vardu. Taigi visiškai įmanoma, kad Paulius per nesusipratimą Jėzų Kristų palaikė Jėzumi Nazariečiu, nes apie Jėzų Nazarietį nieko neišmanė, o vėliau nebegalėjo, o gal greičiau net nebenorėjo, tą nesusipratimą ištaisyti.
Na matai, būtum pavartęs tą
krikščionybės kilmės paslapčių knygą, kuri beje vadovaujasi
vien Naujojo Testamento teiginiais
ir tuos teiginius patvirtinančias šaltiniais, dabar nereiktų vargti su išvedžiojimais, kas galėjo būti, o kas ne.