Standartinė Keistuolis » 02 Geg 2017, 17:57
Taip mes ir nesusišnekame:
Augustas rašė:Keistuolis rašė:Tiesa, egzegetai sako, kad Sinoptinės evangelijos tiek panašios, jog net mini kokį tai šaltinį „Q“, kuris turėjo būti Sinoptinių evangelijų pagrindas, ir taip paneigią, čia pateiktą įvadinį, tariamai „skirtingų“ Evangelijų teiginį.
Ne, tai visiška netiesa. Sinoptinių Evangelijų pagrindas yra ne šaltinis Q, bet Evangelija pagal Marką. Taip egzegetai ir sako. Todėl mano pacituotas Tamstos teiginys, gerb. Keistuoli, yra visiškai be pagrindo. Nereikia prasimanymų apie tai, ką egzegetai sako ir ko egzegetai nesako.
Mano teiginyje: „
Tiesa, egzegetai sako…“, žodį „tiesa“ galima pakeisti pasakymu, kaip pvz.: „
Kita vertus, egzegetai sako…“ Nes teiginys: „
Tiesa, egzegetai sako…“ nesiekė teigti ar neigti tiesos pažinimą. Tai vien prieš tai išsakytos minties: „…lyg kilmės klausimas jau išspręstas“, tęsinys.
Taigi, jei mes taip smulkmeniškai kabinėsimės prie kiekvieno žodžio, net nemėginę suvokti, ką tie žodžiai galėtų reikšti, mes niekada nesusikalbėsime, net mėgindami teigti bendrą mintį! Taigi, žodį „taigi“ tik ką išsakytame sakinyje tai pat galima pakeisti tokiais įvadiniais žodžiais kaip „va“, „matai žmogau“, „gali būti“, „įmanoma“, „apibendrinus“ ir t.t., iki pat begalybės…
Na o jei jau tikrai akademiškai, dviejų šaltinių teorija šiandien laikoma patikimiausia Sinoptinių evangelijų kilmės teorija. Germanistas Karl Konrad Friedrich Wilhelm Lachmann, gyvenęs tarp 1793. ir 1851. metų, pastebėjo, kad Evangelijų pagal Luką ir Matą tekstai sutampa tose vietose, kur jie sutampa su Evangelijos pagal Markų tekstais. Taip, savo apmąstymais, jog Evangelija pagal Marku sudaro Sinoptinių evangelijų pamatą, Karl'as Lachmann’as sukūrė dviejų šaltinių teorijos prielaidas. Sekdamas Lachmann’o apmąstymus Christian Hermann Weisse, evangelikų teologas ir filosofas gyvenęs tarp 1801. ir 1866. metų, priėjo išvados, kad Evangelijos pagal Matą autorius kaip ir Lukas nepriklausomai vienas nuo kito naudojosi antru (teoretiniu) šaltiniu, taip vadinamų „Logijų šaltiniu“, kuris populiariai vadinamas šaltiniu „Q“ nuo vokiško termino „Quelle“. Na, ar tokio paaškinimo gana, ką egzegetai sako..?
Na, o dabar, kiek apie tai, ko egzegetai nesako. O tikrumoje, trys Sinoptinės evangelijos yra viena knyga, išskirstyta į tris dalis. O Markaus surašyta Evaneliją, tai apaštalo Petro ir jo palydovų padiktuota knyga. Tie sub-epizodai, kurie Evangelijose pagal Matą ir Luką nesutampa ir nerandami nudienos Markaus Evangelijoje, bet sutinkami atskirai Evangelijose pagal Matą ir Luką, buvo pilnai perimti iš tikrosios Markaus Evangelijos. Taip šaltiniu „Q“ išnyksta savaime...
Čia galime grįžti prie tamstos kaltinimo, kad aš tariamai kalbu ne tiesą minėdamas „Q“ šaltinį. Kaip tik Sinoptinių evangelijų turinio panašumai ir neleidžia daryti išvadą (kaip tai populiariai daroma), kad Sinoptinės evangelijos buvo parašytos po ilgalaikio žodinio tų tekstų atkartojimo. Tam ir pateikiau eksperimento aprašymą, kuris parodo kur veda daugkartinis temos atkartojimas.
Taip mes ir nesusišnekame:
[quote="Augustas"][quote="Keistuolis"]Tiesa, egzegetai sako, kad Sinoptinės evangelijos tiek panašios, jog net mini kokį tai šaltinį „Q“, kuris turėjo būti Sinoptinių evangelijų pagrindas, ir taip paneigią, čia pateiktą įvadinį, tariamai „skirtingų“ Evangelijų teiginį.[/quote]Ne, tai visiška netiesa. Sinoptinių Evangelijų pagrindas yra ne šaltinis Q, bet Evangelija pagal Marką. Taip egzegetai ir sako. Todėl mano pacituotas Tamstos teiginys, gerb. Keistuoli, yra visiškai be pagrindo. Nereikia prasimanymų apie tai, ką egzegetai sako ir ko egzegetai nesako. [/quote]Mano teiginyje: „[i]Tiesa, egzegetai sako…[/i]“, žodį „tiesa“ galima pakeisti pasakymu, kaip pvz.: „[i]Kita vertus, egzegetai sako…[/i]“ Nes teiginys: „[i]Tiesa, egzegetai sako…[/i]“ nesiekė teigti ar neigti tiesos pažinimą. Tai vien prieš tai išsakytos minties: „…lyg kilmės klausimas jau išspręstas“, tęsinys.
Taigi, jei mes taip smulkmeniškai kabinėsimės prie kiekvieno žodžio, net nemėginę suvokti, ką tie žodžiai galėtų reikšti, mes niekada nesusikalbėsime, net mėgindami teigti bendrą mintį! Taigi, žodį „taigi“ tik ką išsakytame sakinyje tai pat galima pakeisti tokiais įvadiniais žodžiais kaip „va“, „matai žmogau“, „gali būti“, „įmanoma“, „apibendrinus“ ir t.t., iki pat begalybės…
Na o jei jau tikrai akademiškai, dviejų šaltinių teorija šiandien laikoma patikimiausia Sinoptinių evangelijų kilmės teorija. Germanistas Karl Konrad Friedrich Wilhelm Lachmann, gyvenęs tarp 1793. ir 1851. metų, pastebėjo, kad Evangelijų pagal Luką ir Matą tekstai sutampa tose vietose, kur jie sutampa su Evangelijos pagal Markų tekstais. Taip, savo apmąstymais, jog Evangelija pagal Marku sudaro Sinoptinių evangelijų pamatą, Karl'as Lachmann’as sukūrė dviejų šaltinių teorijos prielaidas. Sekdamas Lachmann’o apmąstymus Christian Hermann Weisse, evangelikų teologas ir filosofas gyvenęs tarp 1801. ir 1866. metų, priėjo išvados, kad Evangelijos pagal Matą autorius kaip ir Lukas nepriklausomai vienas nuo kito naudojosi antru (teoretiniu) šaltiniu, taip vadinamų „Logijų šaltiniu“, kuris populiariai vadinamas šaltiniu „Q“ nuo vokiško termino „Quelle“. Na, ar tokio paaškinimo gana, ką egzegetai sako..?
Na, o dabar, kiek apie tai, ko egzegetai nesako. O tikrumoje, trys Sinoptinės evangelijos yra viena knyga, išskirstyta į tris dalis. O Markaus surašyta Evaneliją, tai apaštalo Petro ir jo palydovų padiktuota knyga. Tie sub-epizodai, kurie Evangelijose pagal Matą ir Luką nesutampa ir nerandami nudienos Markaus Evangelijoje, bet sutinkami atskirai Evangelijose pagal Matą ir Luką, buvo pilnai perimti iš tikrosios Markaus Evangelijos. Taip šaltiniu „Q“ išnyksta savaime...
Čia galime grįžti prie tamstos kaltinimo, kad aš tariamai kalbu ne tiesą minėdamas „Q“ šaltinį. Kaip tik Sinoptinių evangelijų turinio panašumai ir neleidžia daryti išvadą (kaip tai populiariai daroma), kad Sinoptinės evangelijos buvo parašytos po ilgalaikio žodinio tų tekstų atkartojimo. Tam ir pateikiau eksperimento aprašymą, kuris parodo kur veda daugkartinis temos atkartojimas.